Hokudzanas

	北山きたやま; 北山きたやま王国おうこく ; Hokudzano karalystė
	Location of HokudzanasŽemėlapis, kuriame pavaizduotos trys Okinavos karalystės (Sandzan). Hokudzanas pažymėtas geltona spalva.
Sostinė	Nakidžinas
Kalbos	kunigamių kalba; okinavų kalba
Religija	Riukiu religija
Valdymo forma	Monarchija
	Karalius (国王こくおう)
1322–1395	Hanidžis
1396–1400	Min
1401–1416	Hanančis
Istorija
- Riukiu suvienijimas	1416 m.

Hokudzanas (kunigamių kalba ふくざん Fukuuzan)^[1] – vienas iš trijų nepriklausomų politinių darinių (karalysčių), kontroliavusių Okinavos salą XIV–XV a., vadinamuoju Sandzano (trijų karalysčių) laikotarpiu. Minų dinastijos valdoma Kinija šalį vadino 山北やまきた (Sanhoku japonų kalba).

Nors pilnas šalies pavadinimas (北山きたやま王国おうこく, フク―ザンオークク) verčiamas kaip „karalystė“, o valdovai vadinti karaliais, dėl mažo dydžio moderniųjų istorikų traktuojama kaip kunigaikštystė, valdyta kunigaikščių.

1383 m. pradėjo mokėti duoklę Mingų valdomai Kinijai, o 1385 m. šalies valdovui suteikta teisė vadintis Hokudzano karaliumi.

Žlugo valdant Hanančiui, kai 1416 m. šalį nukariavo Čiūdzano karalius Šio Hašis.

Po Riukiu suvienijimo Hokudzanas tapo viena iš trijų pagrindinių prefektūrų, fu (jap. 府ふ) Riukiu karalystėje, neturėjusių administracinės funkcijos, o pilis perduota „saugoti“ salos suvienytojo sūnui.

Hokudzano valdovai

Visi Hokudzano valdovai priklausė Hanidžių dinastijai.

**Sanhoku karaliai**
山北やまきた王おう
Vardas	Kandži	Valdymas	Pastabos
Hanidžis/Hanedžis	怕尼芝しば	1322?–1395?	Nakidžino pilies valdovas
Minas	珉	1396?–1400
Hanančis	攀よじ安あん知とも	1401?–1416	1416 m. buvo nuverstas nuo sosto Čiūdzano karaliaus Šio Hašio

Nakidžino pilies sargai
山北やまきた今帰仁なきじん城しろ監守かんしゅ
Vardas	Kandži	Valdymas	Dinastija	Pastabos
Šio Čiū	尚なお忠ただし	1416–1439	Pirmoji Šio	antrasis Šio Hašio sūnus
keli sargai, kurių vardai nežinomi (1439–XV a. pab.)
Šio Šiojas, Nakidžino princas Čiotenas	尚なお韶威今帰仁なきじん王子おうじ朝ちょう典てん	XV a. pab.–XVI a.	Gušikava Udun	trečiasis Šio Šino sūnus
Šio Kaišio, Nakidžino adži Čiošiū	向こう介かい昭あきら今帰仁なきじん按司朝あさ殊こと	XVI a.	Gušikava Udun
Šio Vakenas, Nakidžino adži Čiotonas	向むかい和かず賢けん今帰仁なきじん按司朝あさ敦あつし	XVI a.–1591	Gušikava Udun
Šio Kokudžiunas, Nakidžino adži Čioko	向むかい克かつ順じゅん今帰仁なきじん按司朝あさ效こう	1591–1596	Gušikava Udun
Šio Kokušis, Nakidžino adži Čiojo	向むかい克かつ祉今帰仁なきじん按司朝あさ容よう	1596–1609	Gušikava Udun
Šio Džiosas, Nakidžino adži Čiokėjas	向こう縄なわ祖そ今帰仁なきじん按司朝あさ経けい	1609–1654	Gušikava Udun
Šio Džiūkenas, Nakidžino adži Čioko	向こう従したがえ憲けん今帰仁なきじん按司朝あさ幸こう	1654–1665	Gušikava Udun

Šaltiniai

↑ „フクーザン“. 今帰仁なきじん方言ほうげん音声おんせいデータベース (japonų).^{[neveikianti nuoroda]}

[1] „フクーザン“. 今帰仁なきじん方言ほうげん音声おんせいデータベース (japonų).^{[neveikianti nuoroda]}

[1]