Informatika
Informatika, arba kompiuterija – mokslas bei technikos šaka, kuri nagrinėja informacijos apdorojimą bei jos saugojimą, panaudojant kompiuterius.[1]
Informatika (Informacinės technologijos) skatina intensyvų informacijos apsikeitimą tarptautiniu mastu. Praktikoje informatika apima tiek abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus, tiek ir konkretesnes sritis – programavimo kalbas, programinę, techninę įrangą bei kompiuterio sudėtines dalis.
Naudojant šį žodį junginyje su konkrečios disciplinos vardu (pvz., ekonominė informatika, bioinformatika ir panašiai) jis nurodo tam tikras informatikos specializacijas, kurios yra skirtos valdyti ir apdoroti duomenis, informaciją ir žinias atitinkamos disciplinos ir kartu įtraukia informatikos koncepcijas bei teorijas į šias disciplinas. Analogiškai informatika turi ryšių su bibliotekininkyste.
Etimologija
redaguoti1957 m. vokiečių kompiuterių specialistas Karlas Šteinbuchas (Karl Steinbuch, 1917–2005) panaudojo žodį informatika (angl. informatics) savo publikacijoje „Informatika: automatinis informacijos apdorojimas“ (vok. Informatik: Automatische Informationsverarbeitung)[2]. Lietuvių kalbos žodis informatika kartais savo reikšme yra tapatinamas su kompiuterių mokslu. Tačiau „kompiuterių mokslas“ turi daugiau matematinę prasmę.
Prancūzų kalbos žodį pranc. informatique 1962 m. pirmą kartą panaudojo Filipas Dreifas (Philippe Dreyfus)[3] kartu su vertimu į anglų kalbą bei informatica (itališkų, ispaniškų, portugališkų, olandų kalbas), naudodamas jį, kalbant apie kompiuterių taikymus, skirtus saugoti ir apdoroti informacijai.
Istorija
redaguotiVystantis technikai, augant skaičiavimo operacijų apimčiai bei sudėtingėjant skaičiavimams ši informacijos apdorojimo sritis pradėjo varžyti žmones, todėl buvo palaipsniui vystoma skaičiavimo teorija ir technika.
Jau antikiniais laikais egzistavo skaičiavimus palengvinančios priemonės tokios kaip abakas ar skaitliukai. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje buvo sukurti pirmieji mechaniniai skaičiavimo įrenginiai. Pirmąją mechaninę skaičiavimo mašiną, kuri galėjo atlikti sudėties ir atimties operacijas, 1623 m. sukonstravo Tiubingeno universiteto profesorius Vilhelmas Šikardas (Wilhelm Schickard, 1592–1635).[4][5][6] Deja, ši mašina greitai sudegė. 1642 m. prancūzas Blezas Paskalis (Blaize Pascal, 1623–1662), būdamas 19 metų, sukonstravo sumavimo mašiną – aritmometro prototipą. Tarp 1837 ir 1901 m. Čarlzas Babidžas (Charles Babbage, 1791–1871) – anglų matematikas ir išradėjas, padedant Adai Lovelasei (Ada Lovelace, 1815–1852)[7], suprojektavo Skirtumų mašiną, kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu. Apie 1900 m. IBM pardavė pirmąsias perfokortines mašinas.[8] Tačiau visos šios mašinos buvo sukurtos atlikti atskirus uždavinius arba, geriausiu atveju, jų tam tikrą aibę.
Iki 1940 m. buvo sukurta ir kitų našesnių skaičiavimo mašinų, kurioms pavadinti buvo pradėta naudoti sąvoka „kompiuteris“. Kadangi tuo metu tapo aišku, kad kompiuteriai gali būti naudojami matematiniams skaičiavimams atlikti, tai kompiuterių mokslas tapo platesnis nei bendrai skaičiavimas. Kompiuterių mokslas kaip atskira akademinė disciplina atsirado 1960 m.[9]
Toliau plečiantis kompiuterių panaudojimui ir su jais susijusių uždavinių ratui, kompiuterių mokslas buvo praplėstas teorinėmis disciplinomis ir galiausiai iš jo 1970 m. susiformavo ir buvo pripažinta informatika kaip atskira mokslo šaka. Iki tol informatika vystėsi matematikos, elektronikos ir kitų techninių disciplinų sudėtyje. Jos užuomazgų galima buvo rasti net ir lingvistikoje. Pirmasis informatikos fakultetas buvo įkurtas 1962 m. Pardų universitete.
Šis naujas terminas buvo priimtas naudoti visoje Vakarų Europoje, išskyrus anglų kalboje, ir verčiant jo reikšmė atitinka angl. computer science arba angl. computing science žodžių reikšmę. Nors žodis angl. informatics yra laikomas sąvokos angl. computer science sinonimu.
Pirmasis lietuviškas kompiuteris „EVP80-2 Rūta“ buvo sukurtas 1963 m.[10], vadovas Gintautas Grigas. Prof. Laimutis Telksnys šeštajame dešimtmetyje sukūrė pirmąją Lietuvoje elektroninę skaičiavimo mašiną, vėliau ir pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta-701“, kuris atpažindavo bei nuskaitydavo ir ranka rašytus ženklus. Su komanda sukūrė sistemą „LIEPA“ – skaitmeninio lietuvių kalbos atpažinimo bei elektroninio teksto skaitytuvą lietuvių kalba [11]. Lietuvoje informatikos terminas paplito nuo 1986 m., kai mokyklose atsirado toks kursas.[12]
Susiję mokslai/sritys
redaguotiInformatika yra glaudžiai susijusi su keletu sričių.
Taip pat skaitykite
redaguotiNuorodos
redaguoti- ↑ LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.
- ↑ Karl Steinbuch Eulogy – Bernard Widrow, Reiner Hartenstein, Robert Hecht-Nielsen Archyvuota kopija 2021-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Dreyfus, Phillipe. L’informatique. Gestion, Paris, Jun 1962, pp. 240–41
- ↑ Nigel Tout (2006). „Calculator Timeline“. Vintage Calculator Web Museum. Nuoroda tikrinta 2006-09-18.
- ↑ „Informatikos „Kompiuterio istorija ir informaciniu technologiju raida““. Vadovėlis. 2006. Nuoroda tikrinta 2008-08-13.
- ↑ A Brief History of Computing, Archyvuota kopija 2001-06-05 iš Wayback Machine projekto. by Stephen White. Šaltinis naudojamas pagal suteiktą teisę.
- ↑ „A Selection and Adaptation From Ada's Notes found in "Ada, The Enchantress of Numbers," by Betty Alexandra Toole Ed.D. Strawberry Press, Mill Valley, CA“. Suarchyvuotas originalas 2006-02-10. Nuoroda tikrinta 2006-05-04.
- ↑ „IBM Punch Cards in the U. S. Army“. Nuoroda tikrinta 2006-09-24.
- ↑ Denning, P. J. (2000). „Computer Science: The Discipline“ (PDF). Encyclopedia of Computer Science. Suarchyvuota iš originalo 2006-05-25. Nuoroda tikrinta 2009-02-02.
{{cite journal}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Akivaizdu bet neįtikėtina“.
- ↑ „Lietuvos interneto krikštatėvis L. Telksnys – apie tai, kas mūsų laukia po 50 metų“.
- ↑ „Informatika“. Suarchyvuotas originalas 2008-04-23. Nuoroda tikrinta 2008-08-13.