Naminė višta
| Gallus gallus domesticus | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naminės vištos (Gallus gallus domesticus): patelė ir patinas (gaidys) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Gallus gallus domesticus Linnaeus, 1758 |
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus).
Matmenys
redaguotiPriklausomai nuo veislės, naminių vištų svoris nuo 1,5 kg iki 5 kg, o patinėliai įprastai sunkesni už pateles ir tarp jų svoris gali skirtis iki 1 kg. Taip pat yra nykštukinių vištų veislės, jų svoris nuo 500 g iki 1,2 kg.
Mityba
redaguotiSenovėje romėnai maistui užaugintus viščiukus girdydavo vynu, kad būtų skanesni. Viduramžiais vištiena buvo tik aukštą valdžią turinčių žmonių patiekalas. Neturtingieji vištas augindavo tik dėl kiaušinių, pjaudavo jas tik visai pasenusias. Dabar vištienos gali nusipirkti kiekvienas. Prekyboje dažniausiai naudojama broilerių mėsa.
Amžius
redaguotiNaminės vištos įprastai gyvena 5-10 metų, žinoma seniausia, vardu Matilda išgyveno 16 metų ir buvo įrašyta į pasaulio Gineso rekordų knygą[1].
Auginimas
redaguotiVištos auginamos plačiai pasaulyje dėl mėsos ir kiaušinių. 2011 m. pasaulyje buvo auginama daugiau kaip 19 milijardų vištų.
Veislės
redaguotiČia žiūrėti naminių vištų veislių sąrašą:
Dažniausios vištų veislės – baltieji leghornai ir rudieji rodailendai, o jų patinų – gaidžių veislės dažniausiai būna gikenas, jeda, karolina, folinkas, derima, meda, nediramas. Skirstomos į Amerikos, Viduržemio jūros, Anglijos ir Azijos veisles[2].
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ al.com / The battle for the World's Oldest Chicken, and where Alabama stands; Updated Apr 11; Posted Apr 11
- ↑ Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 101 p. ISBN 9986-02-895-7.
