Polikarpas Joteika
| Polikarpas Joteika | |
|---|---|
| Gimė | 1796 m. |
| Mirė | 1850 m. (~54 metai) |
| Veikla | tapytojas. |
Polikarpas Joteika (1796 m. ar 1801 m. Šiaulių apskr. – m. po 1850 m.) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis dailininkas Jonas Joteika. 1819–1828 m. Vilniaus universitete studijavo piešimą, tapybą pas J. Rustemą, skulptūrą, visuotinę istoriją. 1820 m. ir 1822 m. dalyvavo universiteto studentų dailės parodose, eksponavo Rafaelio ir F. Fabro paveikslų kopijas. 1829 m. meno kandidatas. 1841–1847 m. mokytojavo Svisločiuje, nuo 1847 m. Minske. Masonas.
Nutapė portretų (V. Giecoldo, N. Jurgielevičiaus, abu 1827 m., J. Korzenievskio, kt.). Juose yra romantizmo bruožų, būdinga lyrizmas, ryškių spalvų koloritas, tiksli formų modeliuotė ir portretuojamųjų psichologinė charakteristika.[1] Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.
-
Vincento Gecoldo portretas -
Jono Rudaminos portretas -
Tomo Žickio portretas -
Juozapp Kovalevskio portretas
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vladas Gasiūnas. Polikarpas Joteika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 737 psl.