Mazovija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Mazovijos vaivadija.
| Lenkijos istorinis regionas: Mazowsze | |
|---|---|
| |
| Šalis | Mazovijos vaivadija |
| Vėliava | 
|
| Tautos | lenkai (mazovai) |
| Valstybės | Mazovijos kunigaikštystė (1138–1526) |
| Miestai | Plockas, Varšuva |
| Mazovija pažymėta violetine spalva | |
Mazovija (lenk. Mazowsze, lot. Mazovia) – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas. Lenkijos sostinė Varšuva irgi yra Mazovijos regione.
Šiuo metu didžiąją regiono dalį užima Mazovijos vaivadija, tačiau regionas apima ir teritorijas gretimose vaivadijose, pvz., Palenkės vakarinę dalį.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mazovija yra Lenkijos rytinėje dalyje. Ji apima drėgnas žemumas, sutampančias su Vyslos vidurupio baseinu. Per Mazoviją teka Narevas, Bugas, Vikra, Bzura, kurios visos įteka į Vyslą. Iš trijų pusių Mazoviją uždaro aukštumos. Šiaurėje yra istorinė Prūsija, šiaurės rytuose ji pereina į Palenkės regiono aukštumas, pietryčiuose ribojasi su Galicija, o pietuose – su Mažąja Lenkija. Vakaruose Mazovija susisiekia su kitu žemumų kraštu – Kujavija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senieji Mazovijos gyventojai buvo mazovai, kurių teritorijoje formavosi ankstyvosios žemės. Tarp jų buvo Plocko, Varšuvos, Lomžos, Čersko, Ravos ir kitos. Spėjama, kad Mazovija tapo iš Didžiosios Lenkijos regiono kilusios Lenkijos kunigaikštystės dalimi Meškos I (~935–992), pirmo Lenkijos kunigaikščio iš Piastų dinastijos laikais.
Kunigaikštystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].png)
Mirus karaliui Boleslavui III, Lenkija testamentu buvo padalinta į kunigaikštystes. Mazovija tapo viena tokių kunigaikštysčių (Mazovijos kunigaikštystė, księstwo Mazowieckie), kurią iki 1526 m. valdė Piastų dinastijos atšaka. Kunigaikštystė intensyviai kovojo su prūsais, valdė Kujaviją vakaruose. 1230 m. Kunigaikštis Konradas I pakvietė Vokiečių ordiną, kad šis padėtų kovoti su pagonimis prūsais ir įkurdino jį Kulmo žemėje.
1295 m. Lenkijoje buvo karūnuotas Pršemyslas II ir atkurta Lenkijos karalystė, bet Mazovijos kunigaikštystė, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, liko nepriklausoma. Ji buvo suskirstyta į 15 teritorinių vienetų – žemių. 1313 m. kunigaikštystė padalinta į tris dalis, taip suformuojant Plocko, Ravos ir Čersko kunigaikštystes. Čersko kunigaikštis Ziemovitas III (1341–1381) XIV a. viduryje vėl iš naujo suvienijo Mazoviją, o 1351 m. Mazovijos kunigaikščiai vėl tapo Lenkijos karalių vasalais, bet išlaikė savo dinastiją.
Lenkijos dalis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plocko vyskupija visada buvo Gniezno (Lenkijos) arkivyskupijos dalis. Po 1385 m. Krėvos unijos Mazovija atsidūrė tarp susivienijusių Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. 1495 m. vakarinėje Mazovijos dalyje buvo įkurtos dvi vaivadijos – Plocko (3 žemės) ir Ravos (2 žemės). Rytinėje Mazovijos dalyje kunigaikščiai išlaikė valdžią iki 1526 m., kol jų teritorijoje suformuota Mazovijos vaivadija (10 žemių). Šis Mazovijos padalinimas į tris administracinius vienetus buvo išlaikytas per visą ATR laikotarpį.
Mazoviją galutinai inkorporavus į Abiejų Tautų respubliką, Mazovija tapo svarbiausiu valstybės regionu, 1596 m. į čia, t. y. į Varšuvą, perkelta valstybės sostinė. Tačiau regioną siaubė įvairūs karai.
Po XVIII a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Abiejų tautų respublikos padalinimų, 1795 m. Mazovija liko padalinta tarp Prūsijos karalystės (įjungta į Naująją Rytų Prūsiją) ir Habsburgų Austrijos (administruota kaip Vakarų Galicijos dalis). Tačiau nuo 1815 m. ji visa atiteko Lenkijos Kongreso karalystei, priklausomai nuo Rusijos imperijos. Tuo metu Mazovijoje suformuotos 3 atskiros vaivadijos: Plocko (šiaurės vakaruose), Varšuvos (pietuose) ir Augustavo (šiaurės rytuose). Pastaroji taip pat valdė ir Lietuvos Užnemunę. Vėliau jos pervadintos gubernijomis, o iš Augustavo gubernijos 1867 m. suformuota atskira Lomžos gubernija.
1915–1918 m., t. y. Kaizerinės Vokietijos viešpatavimo metu, Mazovija sudarė pagrindinę Varšuvos generalgubernijos dalį. Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lenkijos nepriklausomybę, Mazovija vėl atiteko jai, ir buvo administruojama kaip Varšuvos vaivadija. 1939–45 m. regioną valdė Nacistinė Vokietija.
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Varšuvos vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos smulkesnės vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota dabartinė Mazovijos vaivadija.
| |||||||||||||
