Žydai
| Žydai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 15,8 mln. |
| Kalba (-os) | Hebrajų kalba, Jidiš kalba. |
| Religijos | Judaizmas |
| Giminingos etninės grupės | kiti semitai |
Žydai (hebr. יְהוּדִים , tar. jehudím) – semitų tauta. Žydais taip pat vadinami ir judaizmo išpažinėjai. „Žydų tauta“ pačių žydų būna suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra susijusi ir su tikinčiųjų bendruomenės idėja ir „tauta“ labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys.
Atsižvelgiant į skirtingą sąvokos „žydas“ interpretavimą įvairiais vertinimais žydai sudaro apie 15,8 mln. pasaulio gyventojų.[1] Daugiausia žydų gyvena Izraelyje – 7,2 mln.[2] ir JAV – apie 5,8 mln.[3] Pagrindinės žydų etninės grupės: aškenaziai, sefardai ir mizrachiai.[4][5][6]
XX a. pradžioje reikšminga žydų dalis gyveno Rusijos imperijoje, daugiausia Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (daugiau kaip 4 mln.). Žydai buvo susibūrę į įvairias sionistines organizacijas, nes sau kėlė uždavinį – atkurti savo valstybę Izraelį – ir yra patyrę II pasauliniame kare totalų genocidą – holokaustą, kurio metu prarado 6 milijonus tautiečių.[7]
Kas yra žydas?
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kas yra žydas? (hebr. מיהו יהודי Mihu Jehudi ?) – tai religinis, socialinis ir politinis debatas nustatant žydo tapatybę. Šis posakis tapo labai populiarus po Izraelio įkūrimo 1948 metais. Pagal judaizmo religinius įstatymus (Halakha), žydas yra tas, kuris gimė žydų šeimoje arba kuriam motina yra žydė.[8] Yra kitų save vadinančių žydais:[9]
- gimusieji mišriose šeimose, kur tik tėvas žydas;
- turėję žydų senelių;
- priėmę judaizmo religiją.
Žydų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Genetiniai Y chromosomos tyrimai rodo žydų tautą kilus iš labai mažos pradinės žmonių grupės,[10] greičiausiai gyvenusios Viduriniuosiuose Rytuose.
Žydų protėviai siejami su Egipte minimomis semitų gentimis šasu[11] ir habiru,[12] kurios Nilo slėnyje gyveno II tūkst. pr. m. e. Su jais susijęs ir seniausias žydų savivardis hebrajai. Save jie dar vadino izraelitais. Anot legendinės istorijos, apie XII a. pr. m. e. vedami Mozės, jie pabėgo iš Egipto nelaisvės ir užkariavo Pažadėtąją žemę – Palestiną. Čia žydai sukūrė galingiausią savo istorijoje valstybę – Izraelį. Vėliau nuo jo atskilo Judėja. VII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e. šias karalystes nusiaubė Asirija, vėliau Babilonija, dar vėliau valdė Achemenidų imperija, Seleukidų imperija, o galiausiai Romos imperija. Po to, kai žydų gyvenama teritorija buvo užkariauta kaimyninių valstybių bei su tuo susijusių trėmimų nuo VIII a. pr. m. e. atsirado žydų diaspora.[13]
Pralaimėjimai žydų–romėnų karuose I a. svariai prisidėjo prie žydų diasporos dydžio ir geografijos išsiplėtimo, nes didelė dalis Izraelio žydų buvo ištremti ir parduoti į vergiją po visą imperiją. Be to, nepatenkinti Romos valdžia žydai dažnai sukildavo (66–70 m., 132–135 m.). Po 132–135 m. sukilimo numalšinimo Roma uždraudė žydams gyventi Judėjoje; žydai pasklido po visą Romos imperiją, o Palestinoje liko tik nedidelė jų bendruomenė.[13] Nuo tada žydai gyveno įvairiose pasaulio šalyse, daugiausia Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur kai kuriais laikotarpiais buvo diskriminuojami, patyrė priespaudą, skurdą ar net genocidą, tačiau kitais laikotarpiais įvairiose šalyse žydų kultūrinis ir ekonominis gyvenimas klestėjo (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV).[13]
Žydai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Pirmieji žydai į būsimosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją greičiausiai atvyko iš pietryčių.[14] Didesnis skaičius žydų aškenazių atvyko nuo XI a. pabaigos, bėgdami nuo žydų persekiojimo Kryžiaus žygių laikotarpiu, vietinio masto žydų žudynių ir trėmimų iš vokiškai kalbančių teritorijų. Iš pradžių jie kėlėsi į slavų gyvenamus kraštus, o iš ten pasiekė ir Lietuvą.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ World’s Jewish population hits 15.8 million. timesofisrael.com. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ https://www.cbs.gov.il/he/publications/doclib/2024/yarhon0724/b1.pdf
- ↑ „The size of the U.S. Jewish population“. Pew Research Center. 2021-05-11. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Žydai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Kas yra pavadinama terminais „aškenaziai“ ir „sefardai“?. VLKK. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Евреи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ „Judaism“. History.com. 2024-03-18. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Origins of the Words "Jew" and "Judaism". Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ „Jew“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Hammer MF, Redd AJ, Wood ET, et al. (2000 m. birželio mėn.). „Jewish and Middle Eastern non-Jewish populations share a common pool of Y-chromosome biallelic haplotypes“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 97 (12): 6769–74. Bibcode:2000PNAS...97.6769H. doi:10.1073/pnas.100115997. ISSN 0027-8424. PMC 18733. PMID 10801975.
- ↑ Malamat, Abraham (1976). A History of the Jewish People. Harvard University Press. p. 13. ISBN 978-0-674-39731-6.
- ↑ „Hebrew“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ 13,0 13,1 13,2 „Palestina“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-10-22.
- ↑ Herman Rosenthal: Origin of Lithuanian Jews Straipsnis „Lithuania“ iš Jewish Encyclopedia, Volume 8, New York/London 1904, P. 119 (anglų kalba). Tikrinta: 2010-01-28
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||
