Agrarinė teisė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Agrarinė teisė (lot. agri, iš ager - laukas) – visuma teisės normų, reguliuojančių žemės (pvz., naudojimo, įgijimo), žemės ūko ir su jais susijusius visuomeninius santykius (agrarinius teisinius santykius). Agrarinė teisė yra savarankiška teisės šaka.
Agrarinė teisė gali būti skirstoma į teisės pošakius pagal reguliavimo lygmenį - nacionalinė, tarptautinė, viršnacionalinė (ES, pvz., Tarybos reglamentas Nr. 79/65/EEB, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos ekonominėje bendrijoje) teisė. Taip pat pagal reguliavimo dalyką (žemės teisė, ūkinė teisė) arba pagal reguliavimo metodą (viešoji ir privatinė teisė). Tiek žemės, tiek ir ūkinė agrarinė teisė gali būti viešoji arba privatinė teisė.
Viešoji ir privatinė agrarinė teisė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Agrarinė teisė apima tiek viešosios, tiek ir privatinės teisės normas.
- Viešoji agrarinė teisė:
- administracinė - leidimai, viešojo administravimo nuostatos dėl žemės naudojimo, žemės ūkio veiklos
- aplinkosauginė agrarinė teisė - ekologiniai reikalavimai, aplinkosauginiai santykiai, kylantys dėl žemės valdymo, naudojimo, taip pat dėl žemės ūkio veiklos
- privatinė agrarinė teisė - privatinių santykių reguliavimas agrarinėje srityje (civilinė agrarinė teisė, agrarinė darbo teisė, pvz., žemės ūkyje susiklostančių darbo santykių normos).
Agrarinės teisės šakos pagal reguliavimo dalyką:
- žemės teisė - žemės įgijimo, naudojimo, teisinio režimo (žemės paskirties, pvz., miško žemė) reguliavimas. Ji apima administracines (pvz., dėl žemės paskirties), civilines (žemės sandoriai, žemės ginčai) normas. Teisiniai institutai:
- žemės nuosavybė, servitutai, žemės sandoriai,
- žemės naudojimas, valstybinis valdymas ir tvarkymas,
- žemės apsauga, teisinė atsakomybė ir žemės ginčų nagrinėjimas
Ūkinė agrarinė teisė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ūkinė agararinė teisė, žemės ūkio teisė - agrarinės ir ūkinės teisės pošakis; visuma teisės normų, reguliuojančių žemės ūkį, žemės ūkio visuomeninius santykius.
Ūkinės agrarinės teisės pošakiai, institutai (poinstitučiai):
- agrarinė įmonių teisė - reguliuoja specialiąsias taisykles dėl žemės ūkio įmonių veiklos, įtvirtina įmonės formas (žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė ar pan.)
- agrarinė darbo teisė - žemės ūkyje susiklostančių darbo santykių normos
- žemės ūkio mokesčių teisė - žemės ūkinės veiklos apmokestinimas
- aplinkosauginė žemės ūkio teisė - ekologiniai reikalavimai, aplinkosauginiai santykiai, naudojant žemę ūkinei veiklai
- administracinė žemės ūkio teisė - leidimai, viešojo administravimo nuostatos dėl žemės ūkio veiklos.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarybinė žemės teisė: Vadovėlis. - Vilnius, 1982.
- Žemės teisė. Eduardas Monkevičius. - Vilnius, 2000.
- Žemės teisė: monografija. Eduardas Monkevičius. - Vilnius, 2006, 318 psl., Justitia. ISBN 9955-616-14-8