Godžiosonas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Godžosonas (kor. 고조선 = Gojoseon, handža:
Legendos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie Godžiosoną pasakojama daugybė legendų. Teigiama, kad tai nebuvo pirmoji valstybė Korėjoje. Iki jos egzistavo Bedal (kor. 배달국 = Baedalguk) (3898–2333 m. pr. m. e), o ši savo ruožtu kilo iš Huangukas (kor. 환국 = Hwanguk, handža: 桓國) (7197–3898 m. pr. m. e.)
Pasakojama, kad tada, kai dangaus dievo Hvanino sūnus Hvanungas valdė pasaulį iš Dievų miesto Šinši (
Tangunas tapo Kodžiosono įkūrėju, ir visi jo palikuonys valdovai buvo tituluojami „tangunais“. Jis valdė tuo pat metu, kuomet Kiniją valdė imperatorius Jao.
Geografinis padalinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Godžiosonas buvo padalintas į tris dalis: Šiaurėje (Pietų Mandžiūrijoje) buvo centrinė valstybė Džindžioson (Jinjoseon) su sostine Asadal mieste, valdoma paties Tanguno, vakaruose – Bondžioson (Beonjoseon), su sostine Vangomsong, o pietuose (Korėjos pusiasalyje) – Madžioson (Majoseon) su sostine Taldžiguk. Pastarosios buvo valdomos „vicetangunų“ Čidunam ir Ungbekta.
Legendinė istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Godžiosono istorija tradiciškai skaidoma į tris laikotarpius:
- Tangun Džioson (2333–1126 m. pr. m. e) – Tanguno sukurta valstybė.
- Kidžia Džioson (1126–194 m. pr. m. e.) – siejama su vienu kinų valdovu
箕 子 (kin. jizi, korėjietiškas tarimas – Kidžia (Gija)), kuris atvykimo į Korėją ir ėmė valdyti Godžiosoną ar bent jau dalį jo, introdukuodamas kinų kultūrą. Tai – hipotetinė valstybė. - Viman Džioson (194–108 m. pr. m. e.) – irgi siejama su kinų pabėgėliu iš Jan valstybės, kuris, tapęs pripažintu žmogumi Godžiosone, nuvertė valdovą Džiun ir įkūręs sostinę Vangomsong (Pchenjane), ėmė ją valdyti. Tuo metu į Korėją pateko daug kultūrinės įtakos.
Radiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Godžiosono legendos siejamos su iš tikro egzistavusia žalvario kultūra, II tūkst. pr. m. e. pradžioje prasidėjusia liao upės slėnyje ir iki vidurio išplitusia po visą Korėją. Tai buvo žemdirbių kultūra, introdukavusi Korėjoje ryžių auginimą.
Ši kultūra siejama su tam specifiniais radiniais:
- Mumun keramika – beornamentė keramika, pakeitusi senąją šukinio rašto čelmun keramiką.
- Bronzos dirbiniai – jų technologijos išsivystė II ir I tūkst. pr. m. e. sandūroje. Buvo gaminami dailūs skitų žvėrių stiliaus dirbiniai.
- Smuiko formos ietigaliai – būdingi bronzos dirbiniai.
- Dolmenai
Tikroji istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Godžiosonas paminėtas VII a. pr. m. e., kaip valstybė, ar gentis, prekiaujanti su Kinijos Či valstybe. Greičiausiai tai buvo nedidelė valstybė ar net gyvenvietė.
IV a. pr. m. e. Godžiosonas galėjo būti viena iš daugybės žemių, kunigaikštysčių, susiformavusių Šiaurės Korėjoje. Greičiausiai tada ji ėmė plėsti savo hegemonija, užkariaudama mažesnes žemes. Jau tada iškilo konfrontacija su kinų Jan valstybe. Iš kinų šaltinių išaiškėja, kad joje jau buvo sureguliuoti įstatymai, klestėjo bronzos kultūra. III a. pr. m. e. kariaudamas su Jan, Godžiosonas neteko dalies savo vakarinių teritorijų. Greičiausiai tada sostine tapo Pchenjanas. Šiaip ar taip, Godžiosonas buvo stipri valstybė, kuri neretai puldinėjo Kiniją ir kėlė jai nemažą grėsmę iš rytų.
II a. pr. m. e. vykusi pabėgėlio iš Jan – Viman uzurpacija, minima legendose, irgi gali būti tikras faktas, todėl Viman Džioson valstybės egzistavimo versija nėra atmetama. Greičiausiai tada į valstybę ėmė sklisti kiniška kultūra: pradėtas introdukuoti raštas, religija, menas.
108 m. pr. m. e. Godžiosonas pralaimėjo Han imperatoriaus Vudi armijai, ir jo teritorijoje buvo įkurti kinų savivaldos organai. Visgi, jie nekontroliavo visų senųjų Godžiosono teritorijų, kuriose formavosi vietinių tautų valstybėlės: Bujo (Buyeo), Okčio (Okjeo), Dongė (Dongye) ir daugybė kitų.
Taip prasidėjo Ankstyvasis Samguk laikotarpis.