(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Klasikinė japonų kalba – Vikipedija Pereiti prie turinio

Klasikinė japonų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klasikinė japonų kalba
KalbamaJaponija
Kalbančiųjų skaičius0
Kalbos išnykimasXII a. pab., evoliucionavo
KilmėJaponų kalbos
 Klasikinė japonų kalba
Rašto sistemosHiragana, katakana ir kinų rašmenys
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2-
ISO 639-3ojp

Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古ちゅうこ日本語にほんご chūko nihongo) – japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.

Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, Pasakojimas apie bambukų kirtėją, Pasakojimas apie Isę ir daug kitų.

Fonemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu senojoje japonų kalboje jų buvo 88.

a

あ ア

i

い イ

u

う ウ

e

え エ

o

お オ

ka

か カ

ki

き キ

ku

く ク

ke

け ケ

ko

こ コ

ga

が ガ

gi

ぎ ギ

gu

ぐ グ

ge

げ ゲ

go

ご ゴ

sa

さ サ

si

し シ

su

す ス

se

せ セ

so

そ ソ

za

ざ ザ

zi

じ ジ

zu

ず ズ

ze

ぜ ゼ

zo

ぞ ゾ

ta

た タ

ti

ち チ

tu

つ ツ

te

て テ

to

と ト

da

だ ダ

di

ぢ ヂ

du

づ ヅ

de

で デ

do

ど ド

na

な ナ

ni

に ニ

nu

ぬ ヌ

ne

ね ネ

no

の ノ

fa

は ハ

fi

ひ ヒ

fu

ふ フ

fe

へ ヘ

fo

ほ ホ

ba

ば バ

bi

び ビ

bu

ぶ ブ

be

べ ベ

bo

ぼ ボ

ma

ま マ

mi

み ミ

mu

む ム

me

め メ

mo

も モ

ya

や ヤ

  yu

ゆ ユ

ye

え エ

yo

よ ヨ

ra

ら ラ

ri

り リ

ru

る ル

re

れ レ

ro

ろ ロ

wa

わ ワ

wi

ゐ ヰ

  we

ゑ ヱ

wo

を ヲ

Fonologijos raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.

Esminis pokytis yra vadinamojo 上代じょうだい特殊とくしゅ仮名遣かなづかjōdai tokushu kanazukai, skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko1/ ir /ko2/.[1]

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra skiriamos šešios kaitymo bazės (活用かつようがた katsuyōkei):

  • nerealioji (nebaigtinė) forma (jap. 未然みぜんがた mizenkei, angl. irrealis (imperfect) form), reiškianti dar neįvykusį veiksmą arba jo nebuvimą ir niekada nėra vartojama savarankiškai;
  • prieveiksminė (tęstinė) forma (jap. 連用形れんようけい ren'yōkei, angl. adverbial (continuative) form), einanti greta veiksmažodinių kalbos dalių (用言ようげん yōgen); gali būti taip pat naudojama kaip daiktavardis ar jungti kelis sakinius;
  • baigiamoji (tarinio) forma (jap. 終止しゅうしがた shūshikei, angl. conclusie (predicative) form), einanti sakinio gale kaip tarinys;
  • prievardinė (pažyminio) forma (jap. 連体れんたいがた rentaikei, angl. adnominal (continuative) form), einanti greta daiktavardinių kalbos dalių (体言たいげん taigen) kaip jų pažyminys;
  • realioji (baigtinė) forma (jap. 已然いぜんがた izenkei, angl. realis (perfect) form), reiškianti jau įvykusį veiksmą arba susiklosčiusią padėtį;
  • liepiamoji forma (jap. 命令めいれいがた meireikei, angl. imperative form), išreiškianti liepimą, įsakymą.

Veiksmažodis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinės japonų kalbos veiksmažodžiai pagal kaitymo būdą yra tradiciškai skirstomi į devynias grupes:

  • keturlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (よんだん正格せいかく活用かつよう動詞どうし yodan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog keturlaipsniai veiksmažodžiai (よんだん動詞どうし yodan dōshi), pvz.: kaku (rašyti), およoyogu (plaukti), さがsagasu (ieškoti), katu (laimėti), わらいwarafu (juoktis), あそasobu (žaisti), yomu (skaityti), つくtukuru (kurti);
  • aukštesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (うえだん正格せいかく活用かつよう動詞どうし kami nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (うえだん動詞どうし kami nidan dōshi), pvz., なまiku (gyventi), sugu (peržengti), otu (nukristi), 閉づ todu (uždaryti), こいkofu (mylėti), わびしwabu (būti susirūpinusiam), うらuramu (jausti pagiežą ar apmaudą), ろうoyu (senti) ir 懲る koru (mokytis iš patirties, patirti);
  • žemesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (しただん正格せいかく活用かつよう動詞どうし shimo nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (しただん動詞どうし shimo nidan dōshi), pvz., とく u (gauti, galėti), 受く uku (priimti), tugu (pranešti), しっusu (pradingti, išnykti), こんmazu (maišyti), 捨つ sutu (išmesti), idu (išeiti, išvykti; pasirodyti), ひろtadunu (pasiteirauti), nu (nueiti miegoti, miegoti), こたえkotafu (atsakyti į klausimą), けい fu (slinkti, bėgti laikui), ならnarabu (stoti į eilę, rikiuotis), もとmotomu (siekti, trokšti), miyu (būti matomam), はいiru (įdėti) ir うえuu (pasodinti augalą, auginti augalą).
  • aukštesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (うえいちだん正格せいかく活用かつよう動詞どうし kami ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (うえいちだん動詞どうし kami ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik 10 pagrindinių veiksmažodžių (plius dar keli išvestiniai): ちょkiru (rengtis, vilkėti), いさちる isatiru (žliumbti), niru (būti panašiam), niru (virti), hiru (džiovinti), miru (matyti, žiūrėti), iru (šaudyti), wiru (sėdėti; gyventi; būti) ir ひきいwiru (atnešti, atgabenti);
  • žemesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (したいちだん正格せいかく活用かつよう動詞どうし shimo ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (したいちだん動詞どうし shimo ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik vienas veiksmažodis: keru (įspirti);
  • ka eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (カぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし ka-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog k-netaisyklingieji veiksmažodžiai (カ変動へんどう ka-hen dōshi): ku (ateiti, atvykti);
  • sa eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (サぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし sa-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog s-netaisyklingieji veiksmažodžiai (サ変さへん動詞どうし sa-hen dōshi): ため su (daryti), ofasu (būti, eiti, ateiti [pagarbus veiksmažodis]);
  • na eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ナぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし na-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog n-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ナ変動へんどう na-hen dōshi): sinu (mirti), ぬ・inu (pradingti, mirti, išvykti);
  • ra eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ラぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし ra-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog r-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ラ変動へんどう ra-hen dōshi): り・ari (būti), wori (būti, sėdėti), はべfaberi (tarnauti), ましますかり・ましますかり imasukari (arba ましますがり・ましますがり imasugari, ざいそかり・そかり imasokari, ましまそがり・そがり imasogari) (būti [pagarbus veiksmažodis]).
Veiksmažodžių grupė Nerealioji
forma
未然みぜんがた
Prieveiksminė
forma
連用形れんようけい
Baigiamoji
forma
終止しゅうしがた
Prievardinė
forma
連体れんたいがた
Realioji
forma
已然いぜんがた
Liepiamoji
forma
命令めいれいがた
Keturlaipsniai (よんだん) -a -i -u -u -e -e
Aukštesnieji vienlaipsniai (うえいちだん) -ru -ru -re -(yo)
Aukštesnieji dvilaipsniai (うえだん) -i -i -u -uru -ure -i(yo)
Žemesnieji vienlaipsniai (したいちだん) -e -e -eru -eru -ere -e(yo)
Žemesnieji dvilaipsniai (しただん) -e -e -u -uru -ure -e(yo)
K-netaisyklingasis (カへん) -o -i -u -uru -ure -o(yo)
S-netaisyklingieji (サ変さへん) -e -i -u -uru -ure -e(yo)
N-netaisyklingieji (ナへん) -a -i -u -uru -ure -e
R-netaisyklingieji (ラへん) -a -i -i -u -e -e

Būdvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitomi būdvardžiai (形容詞けいようし keiyōshi) yra skirstomi į dvi grupes:

  • ku tipo kaitomi būdvardžiai (ク活用かつよう形容詞けいようし ku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -ku, pvz., yosi (geras) – yoku (gerai);
  • siku tipo kaitomi būdvardžiai (シク活用かつよう形容詞けいようし shiku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -siku, pvz., うるわurufasi (gražus) – うるわしく urufasiku (gražiai).
Būdvardžių grupė Nerealioji
forma
未然みぜんがた
Prieveiksminė
forma
連用形れんようけい
Baigiamoji
forma
終止しゅうしがた
Prievardinė
forma
連体れんたいがた
Realioji
forma
已然いぜんがた
Liepiamoji
forma
命令めいれいがた
-ku tipas (ク活用かつよう) bazinis kaitymas (ほん活用かつよう) (-ku) -ku -si -ki -kere  
-kari tipo kaitymas (カリ活用かつよう) -kara -kari   -karu   -kare
-siku tipas (シク活用かつよう) bazinis kaitymas (ほん活用かつよう) (-siku) -siku -si -siki -sikere  
-kari tipo kaitymas (カリ活用かつよう) -sikara -sikari   -sikaru   -sikare

Bazinio kaitymo (ほん活用かつよう hon katsuyō) formos yra senesnės nei -kari tipo kaitymo (カリ活用かつよう kari katsuyō) formos, kurios kilo prie prieveiksminės formos -ku arba -siku pridėjus veiksmažodį あり ari (būti). Ilgainiui -ku ar- ir -siku ar- buvo supaprastintos į -kar- ir -sikar-. Tokio tipo formos kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.

Nekaitomi būdvardžiai (形容動詞けいようどうし keiyōdōshi) patys nėra kaitomi, tačiau prie jų kamienų yra prijungtos kaitomos jungtis なり nari arba たり tari.

Jungtys Nerealioji
forma
未然みぜんがた
Prieveiksminė
forma
連用形れんようけい
Baigiamoji
forma
終止しゅうしがた
Prievardinė
forma
連体れんたいがた
Realioji
forma
已然いぜんがた
Liepiamoji
forma
命令めいれいがた
-nari (ナリがた活用かつよう) -nara -nari
-ni
-nari -naru -nare -nare
-tari (タリがた活用かつよう) -tara -tari
-to
-tari -taru -tare -tare

Abidvi jungtys, nari ir tari, turi bendrą etimologiją. Jungtis nari atsirado, susiliejus dalelytei に ni ir veiksmažodžiui あり ari (būti): ni + ari > nari, o jungtis tari atsirado, susiliejus dalelytei と to ir jau minėtajam veiksmažodžiui ari: to + ari > tari. Tai reiškia, kad jungtys yra kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia Incubator
Wikimedia Incubator

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Yoshida, 2001: 64