Klasikinė japonų kalba

Kalbos kodai
Klasikinė japonų kalba
Kalbama	Japonija
Kalbančiųjų skaičius	0
Kalbos išnykimas	XII a. pab., evoliucionavo
Kilmė	Japonų kalbos Klasikinė japonų kalba
Rašto sistemos	Hiragana, katakana ir kinų rašmenys
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO 639-3	ojp

Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古ちゅうこ日本語にほんご chūko nihongo) – japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.

Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, Pasakojimas apie bambukų kirtėją, Pasakojimas apie Isę ir daug kitų.

Fonemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu senojoje japonų kalboje jų buvo 88.

a あ　ア	i い　イ	u う　ウ	e え　エ	o お　オ
ka か　カ	ki き　キ	ku く　ク	ke け　ケ	ko こ　コ
ga が　ガ	gi ぎ　ギ	gu ぐ　グ	ge げ　ゲ	go ご　ゴ
sa さ　サ	si し　シ	su す　ス	se せ　セ	so そ　ソ
za ざ　ザ	zi じ　ジ	zu ず　ズ	ze ぜ　ゼ	zo ぞ　ゾ
ta た　タ	ti ち　チ	tu つ　ツ	te て　テ	to と　ト
da だ　ダ	di ぢ　ヂ	du づ　ヅ	de で　デ	do ど　ド
na な　ナ	ni に　ニ	nu ぬ　ヌ	ne ね　ネ	no の　ノ
fa は　ハ	fi ひ　ヒ	fu ふ　フ	fe へ　ヘ	fo ほ　ホ
ba ば　バ	bi び　ビ	bu ぶ　ブ	be べ　ベ	bo ぼ　ボ
ma ま　マ	mi み　ミ	mu む　ム	me め　メ	mo も　モ
ya や　ヤ		yu ゆ　ユ	ye え　エ	yo よ　ヨ
ra ら　ラ	ri り　リ	ru る　ル	re れ　レ	ro ろ　ロ
wa わ　ワ	wi ゐ　ヰ		we ゑ　ヱ	wo を　ヲ

Fonologijos raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.

Esminis pokytis yra vadinamojo 上代じょうだい特殊とくしゅ仮名遣かなづかい jōdai tokushu kanazukai, skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko₁/ ir /ko₂/.^[1]

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra skiriamos šešios kaitymo bazės (活用かつよう形がた katsuyōkei):

nerealioji (nebaigtinė) forma (jap. 未然みぜん形がた mizenkei, angl. irrealis (imperfect) form), reiškianti dar neįvykusį veiksmą arba jo nebuvimą ir niekada nėra vartojama savarankiškai;
prieveiksminė (tęstinė) forma (jap. 連用形れんようけい ren'yōkei, angl. adverbial (continuative) form), einanti greta veiksmažodinių kalbos dalių (用言ようげん yōgen); gali būti taip pat naudojama kaip daiktavardis ar jungti kelis sakinius;
baigiamoji (tarinio) forma (jap. 終止しゅうし形がた shūshikei, angl. conclusie (predicative) form), einanti sakinio gale kaip tarinys;
prievardinė (pažyminio) forma (jap. 連体れんたい形がた rentaikei, angl. adnominal (continuative) form), einanti greta daiktavardinių kalbos dalių (体言たいげん taigen) kaip jų pažyminys;
realioji (baigtinė) forma (jap. 已然いぜん形がた izenkei, angl. realis (perfect) form), reiškianti jau įvykusį veiksmą arba susiklosčiusią padėtį;
liepiamoji forma (jap. 命令めいれい形がた meireikei, angl. imperative form), išreiškianti liepimą, įsakymą.

Veiksmažodis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinės japonų kalbos veiksmažodžiai pagal kaitymo būdą yra tradiciškai skirstomi į devynias grupes:

keturlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (四よん段だん正格せいかく活用かつよう動詞どうし yodan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog keturlaipsniai veiksmažodžiai (四よん段だん動詞どうし yodan dōshi), pvz.: 書かく kaku (rašyti), 泳およぐ oyogu (plaukti), 探さがす sagasu (ieškoti), 勝かつ katu (laimėti), 笑わらいふ warafu (juoktis), 遊あそぶ asobu (žaisti), 讀よむ yomu (skaityti), 作つくる tukuru (kurti);
aukštesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上うえ二に段だん正格せいかく活用かつよう動詞どうし kami nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (上うえ二に段だん動詞どうし kami nidan dōshi), pvz., 生なまく iku (gyventi), 過かぐ sugu (peržengti), 落おつ otu (nukristi), 閉づ todu (uždaryti), 戀こいふ kofu (mylėti), 侘わびしぶ wabu (būti susirūpinusiam), 恨うらむ uramu (jausti pagiežą ar apmaudą), 老ろうゆ oyu (senti) ir 懲る koru (mokytis iš patirties, patirti);
žemesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下した二に段だん正格せいかく活用かつよう動詞どうし shimo nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (下した二に段だん動詞どうし shimo nidan dōshi), pvz., 得とく u (gauti, galėti), 受く uku (priimti), 告つぐ tugu (pranešti), 失しっす usu (pradingti, išnykti), 混こんず mazu (maišyti), 捨つ sutu (išmesti), 出でづ idu (išeiti, išvykti; pasirodyti), 尋ひろぬ tadunu (pasiteirauti), 寢ね nu (nueiti miegoti, miegoti), 答こたえふ kotafu (atsakyti į klausimą), 経けい fu (slinkti, bėgti laikui), 並ならぶ narabu (stoti į eilę, rikiuotis), 求もとむ motomu (siekti, trokšti), 見みゆ miyu (būti matomam), 入はいる iru (įdėti) ir 植うえう uu (pasodinti augalą, auginti augalą).
aukštesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上うえ一いち段だん正格せいかく活用かつよう動詞どうし kami ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (上うえ一いち段だん動詞どうし kami ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik 10 pagrindinių veiksmažodžių (plius dar keli išvestiniai): 著ちょる kiru (rengtis, vilkėti), いさちる isatiru (žliumbti), 似にる niru (būti panašiam), 煮にる niru (virti), 干ひる hiru (džiovinti), 見みる miru (matyti, žiūrėti), 射いる iru (šaudyti), 居いる wiru (sėdėti; gyventi; būti) ir 率ひきいる wiru (atnešti, atgabenti);
žemesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下した一いち段だん正格せいかく活用かつよう動詞どうし shimo ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (下した一いち段だん動詞どうし shimo ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik vienas veiksmažodis: 蹴ける keru (įspirti);
ka eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (カ行ぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし ka-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog k-netaisyklingieji veiksmažodžiai (カ変動へんどう詞し ka-hen dōshi): 來き ku (ateiti, atvykti);
sa eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (サ行ぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし sa-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog s-netaisyklingieji veiksmažodžiai (サ変さへん動詞どうし sa-hen dōshi): 為ため su (daryti), 御お座ざす ofasu (būti, eiti, ateiti [pagarbus veiksmažodis]);
na eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ナ行ぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし na-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog n-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ナ変動へんどう詞し na-hen dōshi): 死しぬ sinu (mirti), 往いぬ・去さぬ inu (pradingti, mirti, išvykti);
ra eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ラ行ぎょう変格活用へんかくかつよう動詞どうし ra-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog r-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ラ変動へんどう詞し ra-hen dōshi): 有あり・在あり ari (būti), 居おり wori (būti, sėdėti), 侍はべり faberi (tarnauti), 在ましますかり・坐ましますかり imasukari (arba 在ましますがり・坐ましますがり imasugari, 在ざいそかり・坐ざそかり imasokari, 在ましまそがり・坐ざそがり imasogari) (būti [pagarbus veiksmažodis]).

Veiksmažodžių grupė	Nerealioji forma 未然みぜん形がた	Prieveiksminė forma 連用形れんようけい	Baigiamoji forma 終止しゅうし形がた	Prievardinė forma 連体れんたい形がた	Realioji forma 已然いぜん形がた	Liepiamoji forma 命令めいれい形がた
Keturlaipsniai (四よん段だん)	-a	-i	-u	-u	-e	-e
Aukštesnieji vienlaipsniai (上うえ一いち段だん)	—	—	-ru	-ru	-re	-(yo)
Aukštesnieji dvilaipsniai (上うえ二に段だん)	-i	-i	-u	-uru	-ure	-i(yo)
Žemesnieji vienlaipsniai (下した一いち段だん)	-e	-e	-eru	-eru	-ere	-e(yo)
Žemesnieji dvilaipsniai (下した二に段だん)	-e	-e	-u	-uru	-ure	-e(yo)
K-netaisyklingasis (カ変へん)	-o	-i	-u	-uru	-ure	-o(yo)
S-netaisyklingieji (サ変さへん)	-e	-i	-u	-uru	-ure	-e(yo)
N-netaisyklingieji (ナ変へん)	-a	-i	-u	-uru	-ure	-e
R-netaisyklingieji (ラ変へん)	-a	-i	-i	-u	-e	-e

Būdvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaitomi būdvardžiai (形容詞けいようし keiyōshi) yra skirstomi į dvi grupes:

ku tipo kaitomi būdvardžiai (ク活用かつよう形容詞けいようし ku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -ku, pvz., 良いし yosi (geras) – 良よく yoku (gerai);
siku tipo kaitomi būdvardžiai (シク活用かつよう形容詞けいようし shiku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -siku, pvz., 麗うるわし urufasi (gražus) – 麗うるわしく urufasiku (gražiai).

Būdvardžių grupė		Nerealioji forma 未然みぜん形がた	Prieveiksminė forma 連用形れんようけい	Baigiamoji forma 終止しゅうし形がた	Prievardinė forma 連体れんたい形がた	Realioji forma 已然いぜん形がた	Liepiamoji forma 命令めいれい形がた
-ku tipas (ク活用かつよう)	bazinis kaitymas (本ほん活用かつよう)	(-ku)	-ku	-si	-ki	-kere
-ku tipas (ク活用かつよう)	-kari tipo kaitymas (カリ活用かつよう)	-kara	-kari		-karu		-kare
-siku tipas (シク活用かつよう)	bazinis kaitymas (本ほん活用かつよう)	(-siku)	-siku	-si	-siki	-sikere
-siku tipas (シク活用かつよう)	-kari tipo kaitymas (カリ活用かつよう)	-sikara	-sikari		-sikaru		-sikare

Bazinio kaitymo (本ほん活用かつよう hon katsuyō) formos yra senesnės nei -kari tipo kaitymo (カリ活用かつよう kari katsuyō) formos, kurios kilo prie prieveiksminės formos -ku arba -siku pridėjus veiksmažodį あり ari (būti). Ilgainiui -ku ar- ir -siku ar- buvo supaprastintos į -kar- ir -sikar-. Tokio tipo formos kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.

Nekaitomi būdvardžiai (形容動詞けいようどうし keiyōdōshi) patys nėra kaitomi, tačiau prie jų kamienų yra prijungtos kaitomos jungtis なり nari arba たり tari.

Jungtys	Nerealioji forma 未然みぜん形がた	Prieveiksminė forma 連用形れんようけい	Baigiamoji forma 終止しゅうし形がた	Prievardinė forma 連体れんたい形がた	Realioji forma 已然いぜん形がた	Liepiamoji forma 命令めいれい形がた
-nari (ナリ型がた活用かつよう)	-nara	-nari -ni	-nari	-naru	-nare	-nare
-tari (タリ型がた活用かつよう)	-tara	-tari -to	-tari	-taru	-tare	-tare

Abidvi jungtys, nari ir tari, turi bendrą etimologiją. Jungtis nari atsirado, susiliejus dalelytei に ni ir veiksmažodžiui あり ari (būti): ni + ari > nari, o jungtis tari atsirado, susiliejus dalelytei と to ir jau minėtajam veiksmažodžiui ari: to + ari > tari. Tai reiškia, kad jungtys yra kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.