LVG
Pramonė | Aviacijos pramonė |
---|---|
Įkurta | 1908 m. (Lėktuvų gamyba pradėta 1911 m.) |
Uždaryta | 1918 m. |
Centrinė būstinė | Johanistalis, Berlynas, Vokietija |
Svarbiausi darbuotojai | Alexander Muller (įkūrėjas) Franz Schneider (pagrindinis inžinierius) |
Luftverkehrsgesellschaft m.b. H. (L.V.G. arba LVG) buvo Berlyno Johanistalio rajone įsikūręs Vokietijos Imperijos orlaivių gamintojas, veikęs 1908-1918 m..
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžių įmonė "LVG" vykdė keleivių pervežimą dirižabliais, o aviacijos gamybos veiklą pradėjo 1911 m., nuo Farman orlaivių licencinės gamybos. Pirmojo pasaulinio karo metu bendrovė konstravo ir gamino įvairius žvalgybinius orlaivius ir lengvuosius bombonešius.
Pirmuosius orlaivius – licencines Farman aeroplano kopijas – LVG pagamino 1911 m. Tų pačių metų pabaigoje įmonėje įsidarbino šveicaras inžinierius Franz Schneider, iki tol dirbęs Prancūzijos įmonėje "Nieuport". Netrukus jis sukūrė pirmą žvalgybinį biplaną B.I. Vokietijos karinės oro pajėgos – Luftstreitkräfte – užsakė 113 šio modelio orlaivių. Vėlesnis žvalgybinio orlaivio modelis B.II taip pat sulaukė Luftstreitkräfte dėmesio – jį pirko iki pat 1917 m., tik jau kaip mokymų orlaivį.
F. Schneideris 1913 m. sukūrė kulkosvaidžio sinchronizatorių, tačiau juo aprūpintas modelis LVG E.I masiškai nebuvo pradėtas gaminti.
Vėliau kompanijoje dirbo tokie aviacijos inžinieriai kaip Wilhelm Zabersky-Mussigbrodt, Ernst Heinkel, Walter Retel, Felix Laitch, Paul Georg Erhart.
Be žvalgybinių lėktuvų ir lengvųjų bombonešių, įmonė sukūrė keletą naikintuvų modelių – monoplaną E.I, D serijos biplanus. 1916 m. pabaigoje – 1917 m. pradžioje įmonė pradėjo serijinę licencinių naikintuvų Albatros D.II, bombonešių Gotha G.III ir DFW C.V gamybą.
Pirmojo pasaulinio karo metais LVG pagamino 5640 orlaivių ir tapo antra pagal gamybos apimtis Vokietijos imperijos aviacijos įmone (pirmą vietą užėmė "Albatros" su 6242 pagamintais orlaiviais).
1916 m. pirmuosiuose lėktuvų antskrydžiuose į Londoną dalyvavo keletas LVG C.IV.
Lietuvos karo aviacijoje nuo 1919 m. vasario eksploatuoti LVG C.VI ir LVG C.V. Lietuviškai vadinti „elfaugė“, jie buvo naudojami kaip žvalgybiniai ir bombonešiai, o nuo 1929 m. – tik ryšių, lavinimosi tikslais ir oro taikinių vilkimui. 1921 m. iš turimų ir vietoje pagamintų dalių Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagamintas vienas LVG C.V (Nr. 4), 1923 m. - dar vienas (Nr. 9). 1927 m. ten pat buvo pagamintas vienas LVG C.VI, 1929 m. - dar 3, 1930 - dar 1. Keletas Lietuvos karo aviacijos LVG C.VI sulaukė 1940 m.[1]
Lėktuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LVG sukurti modeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- LVG B.I – žvalgybinis, vėliau – mokymų orlaivis
- LVG B.II – žvalgybinis, vėliau – mokymų orlaivis
- LVG B.III – mokymų orlaivis
- LVG C.I – pirmasis orlaivis, kuriame pilotas ir kulkosvaidžiu ginkluotas žvalgas sėdėjo tandemu (šalia vienas kito)
- LVG C.II – žvalgybinis orlaivis
- LVG C.IV – žvalgybinis orlaivis
- LVG C.VI – žvalgybinis orlaivis. Jų buvo pagaminta daugiau nei 1000. Lietuvos Karo aviacijoje naudoti 16 Vokietijoje ir 6 Lietuvoje pagaminti šio tipo orlaiviai
- LVG C.VIII – pagamintas tik prototipas
- LVG C.IX – nebaigtas kurti
- LVG D.10
- LVG D.II – pagamintas tik prototipas
- LVG D.III – pagamintas tik prototipas
- LVG D.IV – pagamintas tik prototipas
- LVG D.V – pagamintas tik prototipas
- LVG D.VI – tik prototipas
- LVG E.I – eksperimentinis orlaivis ginkluotas dviem kulkosvaidžiais
- LVG G.I – bombonešis
- LVG G.II – triplanas bombonešis
- LVG G.III – triplanas bombonešis, suprojektuotas įmonės "Schütte-Lanz", bet gamintas tiek "LVG", tiek ir "Schütte-Lanz G.V"
Kiti LVG gaminti orlaiviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Albatros B.II
- Albatros C.II
- Albatros C.III
- Gota G.IV
- LVG C.V – žvalgybinis orlaivis, licencinė DFW C.V kopija. Lietuvos Karo aviacija naudojo kelis, kituose šaltiniuose - vienintelį - tokio tipo orlaivius. Vienu jų, pažymėtų „9“, skraidė Steponas Darius.
- Sablatnig SF.5
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (EN) Peter M Grosz.: LVG C.VI , Windsock Datafile, Nr. 17, Albatros Prod. Ltd, Berkhamsted 1989.
- (DE) Heinz J. Nowarra: Flugzeuge 1914–1918. Munich, 1959.
- (DE) Kens, Karlheinz, Müller, Hans: Die Flugzeuge des ersten Weltkriegs, Munich, 1966. ISBN 3-453-00404-3.
- (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910-18. Wilhelmshafen 1977, ISBN 3-920602-18-8 .
- (DE) Pawlas, Karl R.: Deutsche Flugzeuge 1914-18 . Niurnberg 1976 m. ISBN 3-88088-209-6 .
- (LT) Pleita, Juozas : LVG C.VI Lietuvos karinėje aviacijoje, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?635
- (LT) Ramoška, Gytis: Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai,https://www.plienosparnai.lt/page.php?32