Dirižablis

Atvirutė, reklamuojanti keleivių skrydžius maršrutu Frydrichshafenas–Kylis–Klaipėda (apie 1905 m.)

Dirižablis (pranc. dirigeable 'valdomasis') – sunkesnis už orą valdomas aerostatas su varikliu. Pagrindinės dalys:

• pailgas, aptakus, pripildytas dujų (paprastai vandenilio ar helio) korpusas
• gondola
• kryžmiškos plokštumos:
  • nejudamosios – stabilizatoriai
  • judamosios – aukščio ir posūkio vairai, varikliai

Dirižabliai būna minkštieji, pusstandžiai ir standieji. Minkštojo (1-7 tūkst. m³) ir pusstandžio (8-35 tūkst. m³) dirižablio audeklinis korpusas išlaiko pastovią formą dėl dujų slėgio iš vidaus. Standžiojo dirižablio (iki 200 000 m³ talpos) korpusas metalinis. Skridimo greitis 100-135 km/h.

Pirmąjį dirižablį 1852 m. pastatė A. Žifardas (Prancūzija). 1900 m. Ferdinandas Cepelinas (Vokietija) sukonstravo standųjį dirižablį, pavadintą jo vardu.

Dirižabliai iki XX a. 6 dešimtmečio buvo naudojami tiekimui, ryšiams su sunkiai prieinamais rajonais, žvalgybai, laivų eskortavimui, povandeninių laivų ir minų užtvarų paieškai. Ypač naudoti vokiečių per Pirmą pasaulinį karą Londono bombardavimui.

Dirižabliai „išnyko“ dėl jų nepatvarumo ir sugebėjimo lengvai užsiliepsnoti, nors po daugelio metų paaiškėjo, kad dirižablių gaisrų priežastis buvo įsielektrinanti degi apvalkalo medžiaga, o ne naudojamas degusis vandenilis.

Dabar jie daugiausia būna maži, naudojami reklamai, pripildyti helio.

• 
  1997 m. kietasis dirižablis Zeppelin NT
• 
  Minkštasis dirižablis
• 
  Vokiečių dirižablis Lz 127 virš Baltijos jūros 1930 m.
• 
  Dirižablio nusileidimas 1931 m.

Taip pat skaitykite

• Aerostatas