Oleksijus Arestovičius
| Oleksijus Arestovičius ukr. Олексій Миколайович Арестович | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Oleksijus Arestovičius 2022 m. | |
| Gimė | 1975 m. rugpjūčio 3 d. Gruzijos TSR, Dedoplisckaras
|
| Sutuoktinis (-ė) | Anastasija Gribanova |
| Vaikai | Aelita, Veronika, Aleksandras[1] |
| Išsilavinimas | Odesos karo akademija |
 Vikiteka |
Oleksijus Arestovičius |
Oleksijus Arestovičius (ukr. Олексій Миколайович Арестович, g. 1975 m. rugpjūčio 3 d. Dedoplisckare, Gruzijoje) – Ukrainos politikas, tinklaraštininkas, aktorius, politikos ir karo apžvalgininkas,[2] buvęs žvalgybos karininkas, papulkininkis.[3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1975 m. Dedoplisckare, Gruzijoje, karininko šeimoje. Tėvas baltarusių ir lenkų, motina – rusų kilmės.[1] 1992 m. baigė Kijevo 178-tąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Kijevo universiteto Biologijos fakultetą. 1993 m. studijas metė, pradėjo aktoriaus karjerą Kijevo improvizacijų teatre „Juodasis kvadratas“ (Чорний квадрат), kuriame darbavosi su pertraukomis iki 2010 m.[4] Filmavosi reklamose, atliko epizodinius vaidmenis 17 rusų ir ukrainiečių vaidybinių filmų ir serialų.[1]
1998 m. baigė Odesos sausumos karinių pajėgų institutą (dabar Odesos karo akademija), įgijo karo vertėjo diplomą.1994–2005 m. dirbo Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinėje žvalgybos valdyboje.[1] Nuo 2014 m. dalyvavo Liaudies rezervų programoje, ruošė kovinius būrius. 2014–2017 m. organizavo labdaros fondą „Antiteroristinių operacijų zonoje” (Donbase) tarnaujančių karių psichologinei paramai.[2] 2018–2019 m. tarnavo netoli Kramatorsko Ukrainos kariuomenės 72-ojoje mechanizuotoje brigadoje žvalgybos karininku. Iki tol, savo paties tvirtinimu, kariavo savanoriu fronte, atliko 33 kovinius išėjimus už fronto linijos.[1]
Nuo 2000 m. rengia psichologijos seminarus. 2003–2010 m. mokėsi autorinėje rusų ezoterinio rašytojo ir psichologo Avesalomo Podvodno (Авессалом Подводный) mokykloje „Žmogus tarp žmonių” (Человек среди людей).[4] Studijavo teologiją Šv. Tomo Akviniečio religinių mokslų institute Kijeve. 2007 m. kartu su kitais įkūrė Aegis Artist Group filmų bendrovę. 2013 m. dalyvavo televizijos kanalo „ICTV” šou „Išmokykite mus gyventi” (Навчіть нас жити) kaip šeimos psichologas ir vedėjas.[2]
2020 m. spalio 28 d. paskirtas informacijos politikos patarėju ir oficialiu Ukrainos delegacijos atstovu „Trišalėje kontaktinėje grupėje taikiam karo Ukrainos rytuose sureguliavimui“ deryboms Minske. 2020 m. gruodžio 1 d. paskirtas Ukrainos Prezidento administracijos vadovo Andrijaus Jermako patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos strateginės komunikacijos klausimais.[5] Po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą rengė kasdienines trumpąsias spaudos konferencijas apie situaciją šalyje. Dėl savo optimistinių komentarų apie karo eigą Ukrainoje vadinamas „pagrindiniu šalies psichoterapeutu“.[1]
2022 m. rugpjūtį pareiškė kandidatuosiantis į Ukrainos prezidentus, tuo atveju, jei Volodymyras Zelenskis nekandidatuotų antrajai kadencijai.[6] 2023 m. sausio 17 d. atsistatydino iš Ukrainos Prezidento administracijos vadovo patarėjo pareigų po to, kai šalyje kilo skandalas dėl O. Arestovičiaus teiginio pokalbyje su Rusijos disidentu, žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu Youtube tiesioginiame eteryje, kad į gyvenamąjį namą Dnipro mieste pataikiusi Rusijos raketa buvo numušta Ukrainos oro gynybos pajėgų.[7]
O. Arestovičius – aktyvus tinklaraštininkas, turintis apie milijoną sekėjų Instagram, apie 700 tūkst. sekėjų Facebook (2022 m. balandžio duomenys)[8] ir daugiau nei 1,6 mln. prenumeratorių Youtube socialiniame tinkle (2022 m. rugsėjo duomenys).[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 У „главного психотерапевта Украины” и нового врага официального Минска – белорусские корни, UDF, 2022-03-18. Archyvuota 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Алексей Арестович – биография, ТСН, 2022-05-22. Archyvuota 2022-05-26. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ „За очередную Чернобаевку”: Арестовичу присвоили звание подполковника, ТСН, 2022-04-03. Archyvuota 2022-04-03. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ 4,0 4,1 Досье. Алексей Арестович, dsnews.ua, 2021-02-25. Archyvuota 2022-04-02. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ Борис Ткачук, Спикер украинской делегации в ТКГ Арестович стал внештатным советником главы Офиса президента, hromadske.ua, 2020-12-01. Archyvuota 2021-09-16. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ Арестович заявил о готовности баллотироваться в президенты Украины (видео), ФОКУС, 2022-08-11. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ Prisikalbėjo: Ukrainos karo žvaigždė O. Arestovičius traukiasi iš posto, Alfa.lt, 2023-01-17.
- ↑ Dmytro Oliinyk, Zelenskyi’s spokesperson: soldier, actor, psychologist, propagandist, openDemokracy, 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.
- ↑ Alexey Arestovych Youtube channel statistics, YouTubers.me. Nuoroda tikrinta 2022-09-16.