(Translated by https://www.hiragana.jp/)
Songcenas Gampo – Vikipedija Pereiti prie turinio

Songcenas Gampo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Songcenas Gampo
Songcen Gampo skulptūra
Jarlungų dinastija
Visas vardas སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo)
Gimė tarp 557 ir 617 m.
Gjama
Mirė 649 m. (?)
Lasa, Tibeto imperija
Tėvai Namri Songcenas, Dringma Togo
Sutuoktinis (-ė) Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos
Vaikai Gungsongas Gungcenas
Religija budizmas
Tibeto imperatorius
Kelintas 33
Ėjo pareigas 605 – 649
Pirmtakas Namri Songcenas
Įpėdinis Mangsongas Mangcenas
Vikiteka Songcenas Gampo

Songcenas Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ  = srong btsan sgam po; 569649?/605649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.

Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos,[1][2] buvo Jarlungų dinastijos karaliaus Namri Songceno sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcenas Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas.[3][4] Vėliau, vienydamas šalį, Songcenas Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (Bhirukti), Kinijos (Venčeng). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songceną Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.

Songcenas Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.),[5] puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, čiangus), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.[6]

Songcenas Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą Thonmį Sambhotą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai.[7] Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.[8]

Songcenas Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis Mangsongas Mangcenas (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui).[9] Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.

  1. bsod nams rgyal mtshan 1994, pp. 161, b.449, 191 n.560.
  2. Yeshe De Project 1986, pp. 222–225.
  3. Shakabpa 1967, p. 25.
  4. Beckwith 1993, p. 19 n. 31..
  5. Karmey, Samten G. (1975). "'A General Introduction to the History and Doctrines of Bon", p. 180. Memoirs of Research Department of The Toyo Bunko, No, 33. Tokyo.
  6. Bushell, S. W. "The Early History of Tibet. From Chinese Sources." Journal of the Royal Asiatic Society, Vol. XII, 1880, pp. 529-530, n. 31.
  7. Dudjom 1991.
  8. Sakyapa Sonam Gyaltsen. (1328). Clear Mirror on Royal Genealogy. Translated by McComas Taylor and Lama Choedak Yuthok as: The Clear Mirror: A Traditional Account of Tibet's Golden Age, p. 106. (1996) Snow Lion Publications. Ithaca, New York. ISBN 1-55939-048-4.
  9. Bacot, J., et al. Documents de Touen-houang relatifs à l'Histoire du Tibet. (1940), p. 30. Libraire orientaliste Paul Geunther, Paris.