Chitino molekulės struktūra, čia matyti dvi N-acetil-gliukozamino grandys
Chitinas – angliavandenis, polisacharidas, iš kurio sudaryti nariuotakojų (vabzdžių, vėžiagyvių, voragyvių) išorinis skeletas, taip pat pagrindinis grybųląstelių sienelių komponentas. Atlieka statybinės medžiagos funkciją. Chitinas sudarytas iš N-acetil – gliukozamino grandžių, sujungtų β-(1→4) glikozidiniu ryšiu. Tai linijinis polimeras. Jo fizikocheminės savybės panašios į celiuliozės, todėl sudaro ląstelių laikančiąsias konstrukcijas. Medicinoje chitinas naudojamas žaizdų ir nudegimų gydymui, linzių, chirurginių siūlų, odos pakaitalų, priešsklerozinių preparatų gamyboje; modifikuotos tirpios chitino formos naudojamos kosmetikoje kaip efektyvus drėkintojai ir emulsikliai; parfumerijoje – kaip kvapų stabilizatoriai; sorbentinės chitino savybės pritaikomos biotechnologijoje – fermentų imobilizacijai.