Japonijos žemės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Japonijos žemės (jap. 国くに kuni, oficialiau – 律令りつりょう国こく ricuriokoku) – senieji Japonijos administraciniai vienetai, kurių pagrindu suformuotos ir dabartinės Japonijos prefektūros. Viduramžių laikotarpiu jos buvo tapę atskirais politiniais vienetais.

Istorija

Iki VIII a.

Senosios žemės formavosi atsirandant Japonijos valstybei. Iš pradžių jos apėmė gana nemažus regionus, kuriuos pažino tuometinė Jamato valstybė, susiformavusi Jamato lygumoje (Naros prefektūra). Aplink Jamato minimos žemės buvo šios:

Ise žemė (伊勢いせ国こく Ise – no – kuni) – į rytus nuo Jamato. Vėliau nuo jos atskirta Šima žemė.
Kavači žemė (河内かわち国こく Kavači – no – kuni) – į šiaurės vakarus nuo Jamato (dabartinės Osakos prefektūros rytinė dalis). Vėliau nuo jos atskirta Izumi žemė.
Cu žemė (津国つのくに Cu – no – kuni) – į vakarus nuo Kavači (dabartinės Osakos prefektūros vakarinė dalis). Vėliau iš jos susiformavo Seccu žemė.
Kibi žemė (吉備きび Kibi – no – kuni) – į vakarus nuo Cu (dabartinė Okajamos prefektūra, dalis Hirošimos prefektūros). Vėliau čia susiformavo Bingo, Biččiū, Bizen ir Mimasaka žemės.
Taniva žemė (丹波たんば国こく Taniva – no – kuni) – į šiaurę nuo Kavači ir Cu (dabartinė Hiogo prefektūra). Vėliau čia susiformavo Tanba ir Tango žemės.
Koši žemė (越えつ国こく Koši – no – kuni) – didžiulės teritorijos, buvusios į rytus Taniva, palei Japonijos jūrą (vėliau – šis regionas vadintas Hokurikudo). Jos buvo padalintos į Ečigo, Eččiū ir Ečizen žemes. Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto žemės.

Šiauriniame Kiūšiū buvo išskiriamos trys žemės:

Cukuši žemė (筑紫つくし国こく Cukuši – no – kuni) – dabartinė Fukuokos prefektūra. Vėliau padalinta į Čikuzen ir Čikugo žemes.
Tojo žemė (豊国ほうこく Tojo – no – kuni) – dabartinė Oita prefektūra. Vėliau padalinta į Buzen ir Bungo žemes.
Hi žemė (肥こえ国こく Hi – no – kuni) – dabartinės Saga, Nagasakio ir Kumamoto prefektūros. Vėliau padalinta į Hizen ir Higo žemes.
Dar minima Kumaso žemė (熊くま襲かさね国こく Kumaso – no – kuni) pietiniame Kiūšiū.

Toli rytuose　egzistavo šios žemės:

Fusa žemė (総そう国くに Fusa – no – kuni) – dabartinė Čiba prefektūra. Vėliau suskaidyta į Šimosa ir Kazusa žemes.
Kenu žemė (毛もう野の国こく Kenu – no – kuni), kurioje buvusi vietinių gyventojų emiši valstybėlė – dabartinės Točigi prefektūra ir Gumma prefektūra. Vėliau suskaidyta į Kozuke ir Šimocuke žemes.
Mičinoku (陸奥みちのく Michinoku) – labiausiai į šiaurę nutolusios sritys, vadintos „sausumos kraštu“. Jos buvo apgyvendintos emiši, ir jų įsisavinimas vyko labai lėtai. Vėliau Mičinoku padadinta Mucu.

Tradicinės žemės

Tradicinės žemės ir jų skaičius galutinai susiformavo pačioje VIII a pradžioje, vykdant administracines reformas. Ši reforma rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Šalyje aplink sostinę buvo išskirtas centrinis regionas Kinai, o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道どう dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国こく kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸ど to, atitinkančio vieną šeimą.

Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.

XVII a pradžioje Tokugavoms suvienijus Japoniją, žemių ribos buvo išlaikytos. Jos tapo administraciniais vienetais, pavadintais 藩はん han.

Panaikinimas

Meidži laikotarpiu pradėtos nuodugnios administracinės reformos. 1868 m. dvi didžiausios žemės šiaurėje (Deva ir Mucu) padalintos į atskiras dalis. Taip pat administraciškai padalinta ir Hokaido sala.

Pačioje XIX a pabaigoje žemės buvo panaikintos, ir jas pakeitė prefektūros.

Tradicinių žemių sąrašas

Dauguma žemių turėjo du pavadinimus, – japonišką ir kinišką. Kiniškas pavadinimas dažniausiai sudaromas paimant pirmąjį japoniško pavadinimo hieroglifą (tariant jį kinišku tarimu on-yomi) ir pridedant galūnę shū.

Kinajaus sritis 畿内きない　
- Jamato žemė 大和やまと国こく
- Kavačio žemė　河内かわち国こく
- Seccu žemė　摂津せっつ国こく
- Jamaširo žemė　山城やましろ国こく
- Idzumio žemė　和泉いずみ国こく
Tosando 東山ひがしやま道みち　
- Omio žemė　近江おうみ国こく
- Mino žemė　美濃みの国こく
- Hidos žemė　飛騨ひだ国こく
- Šinano žemė　信濃しなの国こく
- Kodzukės žemė 上野うえの国こく
- Musašio žemė　武蔵むさし国こく
- Šimocukės žemė 下野げや国こく
- Mucu žemė 陸奥みちのく国こく
- Devos žemė 出羽でわ国こく
Tokaido 東海道とうかいどう
- Igos žemė　伊賀いが国こく
- Isės žemė　伊勢いせ国こく
- Šimos žemė　志摩しま国こく
- Ovario žemė　尾張おわり国こく
- Mikavos žemė　三河そうご国こく
- Totomio žemė 遠江とおとうみ国こく
- Surugos žemė　駿河するが国こく
- Idzu žemė　伊豆いず国こく
- Kajaus žemė　甲斐かい国こく
- Sagamio žemė　相模さがみ国こく
- Kadzusos žemė 上総かずさ国こく
- Šimosos žemė 下総しもうさ国こく
- Hitačio žemė 常陸ひたち国こく
Hokurikudo 北陸ほくりく道どう
- Vakasos žemė　若狭わかさ国こく
- Kagos žemė 加賀かが国こく
- Noto žemė 能登のと国こく
- Ečidzeno žemė 越前えちぜん国こく
- Eččiū žemė 越えつ中国ちゅうごく
- Ečigo žemė 越後えちご国こく
- Sado žemė　佐渡さど国こく

Sanindo 山陰さんいん道どう
- Tambos žemė　丹波たんば国こく
- Tadžimos žemė　但馬たじま国こく
- Inabos žemė　因幡いなば国こく
- Hokio žemė　伯耆ほうき国こく
- Idzumo žemė　出雲いずも国こく
- Ivamio žemė　石見いわみ国こく
- Okio žemė　隠岐おき国こく
Sanjodo 山陽さんよう道どう
- Harimos žemė　播磨はりま国こく
- Bidzeno žemė 備前びぜん国こく
- Biččiū žemė 備中びっちゅう国こく
- Bingo žemė 備後びんご国こく
- Akio žemė　安芸あき国こく
- Suo žemė　周防すおう国こく
- Nagato žemė　長門ながと国こく
Nankaido 南海なんかい道どう　
- Kijo žemė 紀伊きい国こく
- Avadžio žemė 淡路あわじ国こく
- Avos žemė　阿波あわ国こく
- Sanukio žemė　讃岐さぬき国こく
- Ijo žemė　伊予いよ国こく
- Tosos žemė　土佐とさ国こく
Saikaido 西海にしうみ道みち　
- Čikudzeno žemė　筑前ちくぜん国こく
- Čikugo žemė　筑後ちくご国こく
- Budzeno žemė 豊前ぶぜん国こく　
- Bungo žemė 豊後ぶんご国こく　
- Hidzeno žemė 肥前ひぜん国こく　
- Higo žemė 肥後ひご国こく　
- Hiūgos žemė　日向ひなた国こく
- Tanės žemė 多た褹国
- Sacumos žemė　薩摩さつま国こく
- Ikio žemė 壱岐いき国こく　
- Cušimos žemė 対馬つしま国こく

Senosios Japonijos žemės

Šis straipsnis apie Japoniją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.