Tokugavos šiogūnatas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tokugavos šiogūnatas
江戸えど幕府ばくふ

Gyvavimo laikotarpis	1600–1868 m.
Valstybinė kalba	japonų
Regionas	Azija
Šalis	Japonija
Sostinė	Kiotas (formaliai), Edas (de facto)
Religija	Budizmas Šintoizmas

Straipsnyje yra japoniškas tekstas. Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Tokugavos šiogūnatas (jap. Tokugawa bakufu (徳川とくがわ幕府ばくふ?) ir Edo bakufu (江戸えど幕府ばくふ?) – Japonijos šiogūnatas, šiogūnų (liet. – karo vadų) režimas, kuris nuo 1603 m. iki 1868 m. valdė Japoniją. Tokugavų valdymas sutampa su Japonijos istorijos Edo laikotarpiu, nes valstybės sostinė buvo dabartiniame Tokijuje (tada – Edo). Įkūrėjas – Tokugawa Ieyasu (liet. – Iejasu Tokugava), kuris po kruvinų karų suvienijo Japoniją ir savo būstinę įkūrė Edo mieste (dabartinis Tokijas). Galutinę pergalę karvedys pasiekė 1600 m. Sekigaharos mūšyje ir po trejų metų pasiskelbė visos Japonijos šiogūnu. Taip buvo užbaigtas 1467 m. kilęs pilietinis karas tarp Japonijos feodalų. Tuo pat metu imperatoriai, neturintys realios valdžios, buvo Kiote.

Dinastijos pradininkas šogūnas Tokugawa Ieyasu

Valdymo politika

Tokugavos atliko nemažai reformų šalyje, kurios buvo siejamos su valdžios centralizavimu: sutvirtintas šalies administravimas, nutiesti keliai, suklestėjo sostinė Edo, pagyvėjo prekyba, pagausėjo valstybės aukso ir sidabro atsargos, patvirtintos politinės ir socialinės luomų pareigos ir teisės, pagyvėjo pramonės vystymasis (plieno ir ketaus gamyba), nustatytos senosios (šintoizmo) ir naujosios (budizmo) religijų mišinio apeigos. Siekdami sumažinti provincijų kunigaikščių (daimyo) (liet. – daimio) valdžią, Tokugavos įvedė tvarką, pagal kurią šie privalėjo dalį laiko pragyventi sostinėje. Kadangi jie keldavosi su visais tarnais, tokie persikėlimai labai brangiai kainuodavo ir ekonomiškai neleido iškilti nė vienam kunigaikščiui.

Izoliacinė politika

Tokugavos pradėjo ir šalies izoliacinę (sakoku) politiką, kuri draudė užsieniečiams atvykti į šalį. Prekyba buvo galima tik su olandais, kurie turėjo savo atstovybę Dešimoje, prie Nagasakio uosto. Tokugavos siekė izoliacijos, vengė šalies modernizavimo manydami, kad taip Japonija neteks autentiškumo. Taip pat buvo bijoma Kinijos įtakos ir agresijos. Tačiau 1853 m., atvykus amerikiečiui Matthew C. Perry ir apšaudžius Tokijo uostą, šiogūnas buvo priverstas atverti Japoniją pasauliui.

Tokugavų šiogūnato žlugimas

Laikotarpis nuo 1853 iki 1868 m. yra vadinamas Bakumatsu. Būtent tuo laikotarpiu šalyje kilo pilietinis karas. Kovojo Tokugavos šiogūnato pajėgos prieš imperialistus (jap. „Ishin – shishi“), kurie, kaudamiesi po imperatoriaus vėliava, norėjo nuversti šiogūnatą ir perimti valdžią. 1868 m. karas baigėsi imperialistų naudai ir valdžia buvo sugrąžinta imperatoriui Meidži (Meidži restauracija). Tačiau pavieniai sukilimai vyko iki pat 1877 m.

Tokugavos dinastijos šiogūnų sąrašas

1. Tokugava Iejasu (徳川とくがわ家康いえやす, 1543–1616) (valdė 1603–1605)
2. Tokugava Hidetada (徳川とくがわ秀忠ひでただ, 1579–1632) (v. 1605–1623)
3. Tokugava Iemicu (徳川とくがわ家光いえみつ, 1604–1651) (v. 1623–1651)
4. Tokugava Iecuna (徳川とくがわ家綱いえつな, 1641–1680) (v. 1651–1680)
5. Tokugava Cunajoši (徳川とくがわ綱吉つなよし, 1646–1709) (v. 1680–1709)
6. Tokugava Ienobu (徳川とくがわ家宣いえのぶ, 1662–1712) (v. 1709–1712)
7. Tokugava Iecugu (徳川とくがわ家継いえつぐ, 1709–1716) (v. 1713–1716)
8. Tokugava Jošimune (徳川とくがわ吉宗よしむね, 1684–1751) (v. 1716–1745)
9. Tokugava Iešige (徳川とくがわ家重いえしげ, 1711–1761) (v. 1745–1760)
10. Tokugava Ieharu (徳川とくがわ家治いえはる, 1737–1786) (v. 1760–1786)
11. Tokugava Ienari (徳川とくがわ家斉いえなり, 1773–1841) (v. 1787–1837)
12. Tokugava Iejoši (徳川とくがわ家慶いえよし, 1793–1853) (v. 1837–1853)
13. Tokugava Iesada (徳川とくがわ家定いえさだ, 1824–1858) (v. 1853–1858)
14. Tokugava Iemoči (家茂いえもち, 1846–1866) (v. 1858–1866)
15. Tokugava Jošinobu (徳川とくがわ慶喜よしのぶ, 1837–1913) (v. 1867–1868)