Vietai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

„Jue“ nukreipia čia. Apie vienos iš vietų tautų sukurtą karalystę žiūrėkite Jue (karalystė).

Vietai arba Jue – senovinė tautų grupė, gyvenusi dab. šiaurės Vietname ir pietinėje Kinijoje. Tai buvo įvairiomis kalbomis kalbėjusios tautos, kurias visas vienijo tai, kad jos gyveno į pietus nuo tuometiniams kinams gerai žinomų žemių. Jiems buvo priešpastatomi Kinijos šiauriniai kaimynai hu.

Pavadinimai

Dabartine kinų mandarinų kalba šis tautovardis skamba kaip jue (kin. 越こし, pinyin: Yuè), o kad būtų pabrėžta tautų įvairovė, dažniausiai naudotas terminas šimtas jue (kin. 百ひゃく越えつ, pinyin: Bǎiyuè). Senąja kinų kalba terminas skambėjo *wjat, iš kurio išsivystė vidurinės kinų kalbos tarimas wuat.

Iš senosios kinų kalbos tarimo išsivystė dabartinių kalbų terminai: vietnamiečių vietai (viet. Việt) ir šimtas vietų (viet. Bách Việt), kantoniečių Yuht⁶, ganių yet, minnan oa̍t, mindong uŏk ir pan.

Geografija ir įvairovė

Vietų tautos buvo pasiskirsčiusios milžiniškame regione, kurį tuometiniai kinai įvardijo kaip Lingnaną, t. y. „žemės į pietus nuo kalnagūbrio“. Jis apėmė Džudziango, Mindziango bei Raudonosios upės baseinus.

Vietų etninės grupės
Užrašymas	Kiniškas tarimas	Kantonietiškas tarimas	Vietnamietiškas tarimas	Teritorija
於越	Yūyuè	jyu¹ jyut⁶	Ư Việt	Jangdzės delta
揚あげ越えつ/扬越	Yángyuè	joeng⁴ jyut⁶	Dương Việt	Jangdzės vidurupis
干ひ越こし	Gānyuè	gon³ jyut⁶	Cán Việt	Dziangsi provincija
閩越/闽越	Mǐnyuè	man⁵ jyut⁶	Mân Việt	Fudziano provincija
夜よる郎ろう	Yèláng	je⁶ long⁴	Dạ Lang	Vakarų Guidžou
南越なんごし	Nányuè	naam⁴ jyut⁶	Nam Việt	Guangdongas
山越やまこし	Shānyuè	saan¹ jyut⁶	Sơn Việt
甌越/瓯越	Ōuyuè	au¹ jyut⁶	Âu Việt	Guangsi provincija ir šiaurės Vietnamas
滇越	Diānyuè	din¹ jyut⁶	Điền Việt	Junanis
雒越	Luòyuè	lok⁶ jyut⁶	Lạc Việt	Raudonosios upės delta

Manoma, kad vietai galėjo priklausyti bent 3 skirtingoms lingvistinėms šeimoms: austroaziečių, tajų-kadajų ir hmongų-mienų.

Istorija

Patys šiauriausi vietai, gyvenę Jangdzės upės žemupyje, gana ankstyvu laikotarpiu sukūrė aukšto lygio kultūrą ir buvo įtraukti į kinų civilizacijos orbitą. I tūkst. pr. m. e. jie turėjo savo valstybę Jue, kuri ir davė pavadinimą visiems vietams. Likusios vietų gentys, tuo tarpu, žiūrint iš kinų perspektyvos, buvo laukinės: jos neišmanė rašto, tatuiravo kūnus, juodinosi dantis. Jau I tūkst. pr. m. e. II pusėje čia susiformavo ankstyvosios valstybėlės, tarp kurių svarbiausios buvo Vanlangas, Namkuongas, Dianas, Minvietas ir kt.

III a. pr. m. e. Jue valstybė buvo inkorporuota į Kinijos imperiją. Pirmasis imperatorius surengė karo žygius į pietus, į „laukinių“ vietų žemes. Tiesa, tiesioginė kontrolė nebuvo įtvirtinta, nes atskirose srityse susiformavo nuo Kinijos nepriklausomos valstybės, neretai valdytos sinizuotų dinastijų. Svarbiausios tarp jų buvo Minvietas ir Namvietas.

Apie 111 m. pr. m. e. nepriklausomų vietų valstybių egzistencija buvo nutraukta, kuomet Kinijos imperatorius Udi nukariavo Namvietą ir Minvietą, prijungdamas juos prie imperijos. Tie vietai, kurie išlaikė savo kalbas, tapo dabartinių vietnamiečių, džuangų, šujų, dongų, gelao ir kitų tautų protėviais. Vietai, kurie perėmė kinų kalbą, tapo dabartinių kantoniečių, ganių, hokienų ir kitų etninių subgrupių protėviais.