Šangų dinastija

Šangų dinastija (kin. 商しょう朝あさ, pinyin: shāng cháo, liet. Šang čao) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 1600–1046 m. pr. m. e. Šangų dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šangų laikotarpis vadinamas Inas (kin. 殷いん代だい, pinyin: yīn dài, liet. In dai). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.

Kultūra

Šang teritorija

Apie Šangą daugiausiai sužinome iš radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų. Iš Ino laikotarpio išliko rašytinių šaltinių, kuriuose randama žinių apie to meto politiką, ekonomiką, kultūrą, religiją, geografiją, astronomiją, meną, mediciną.

Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose, turėjo kovos vežimus. Ją išlaikė valstietija – tai rodo, kad visuomenė buvo jau gana stratifikuota.

Šangų astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų.

Svarbi Šangų laikotarpio naujovė – bronza ir gaminiai iš jos. Bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti taotie kaukėmis. Vėlyvajam Šangų būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis.

Šangų religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršūnėje buvo Šangdi – „aukščiausiasis protėvis“, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).

Vienas iš svarbiausių šaltinių, suteikiančių žinių apie šį periodą, yra būrimo kaulai, pirmąkart iškasti 1899 m. Toks būrimas vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai – seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki būrimo kaulus atrandant mokslininkams, jie buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.

Valdovai

Šangų dinastiją įkūrė maištininkas, nuvertęs paskutinį Sia valdovą. Pasak Shiji, Šangų sostinių buvo septynios. „In“ vadinamas paskutiniosios sostinės laikotarpis (sostinė perkelta valdant Pangengui). Jis laikomas išskirtinio klestėjimo metu. Šangų dinastija valdė didelę šiaurinės Kinijos teritoriją, nuolat vykdavo karai su kaimyninėmis gyvenvietėmis bei klajokliais iš Vidurinės Azijos stepių. Paskutinis In valdovas nusižudė, kai jo armiją nugalėjo Džou kariuomenė. Pasak legendų, prie Džou prisijungė išdavikai iš Šangų armijos. Žlugus Inui, likę klano nariai pasikeitė pavardę iš buvusios Dzi į tą, kuria vadinosi jų žlugusi dinastija – Inas. Klanas išliko ir net tarnavo naujajai Džou dinastijai.

Šang laikotarpio ritualinis bronzinis indas, XIII a. pr. m. e.

Pomirtiniai vardai (kin. 諡號しごう, pinyin: shì hào, liet. Ši hao)1
Eilės numeris	Valdymo trukmė²	Kiniškai	Pinyin	Lietuviškai	Valdymo metai
1	29	湯ゆ	Tāng	Tangas	1783-1761 m. pr. m. e.
2	2	外そと丙へい	Wài Bǐng	Vaibingas	1760-1758 m. pr. m. e.
3	4	仲なか壬みずのえ	Zhòng Rén	Džongženas	1757-1754 m. pr. m. e.
4	33	太ふとし甲かぶと	Tài Jiǎ	Taidzia	1753-1721 m. pr. m. e.
5	29	沃丁	Wò Dǐng	Vodingas	1720-1692 m. pr. m. e.
6	25	太ふとし庚かのえ	Tài Gēng	Taigengas	1691-1667 m. pr. m. e.
7	36	小甲こかぶと	Xiǎo Jiǎ	Siaodzia	1666-1650 m. pr. m. e.
8	12	雍己	Yōng Jǐ	Jongdzi	1649-1638 m. pr. m. e.
9	75	太ふとし戊つちのえ	Tài Wù	Taiu	1637-1563 m. pr. m. e.
10	11	仲なか丁ひのと	Zhòng Dīng	Džongdingas	1562-1550 m. pr. m. e.
11	15	外そと壬みずのえ	Wài Rén	Vaiženas	1549-1535 m. pr. m. e.
12	9	河かわ亶甲	Hé Dǎn Jiǎ	Hedandzia	1534-1526 m. pr. m. e.
13	19	祖そ乙おつ	Zǔ Yǐ	Dzui	1525-1507 m. pr. m. e.
14	16	祖そ辛からし	Zǔ Xīn	Dzusinas	1506-1491 m. pr. m. e.
15	25	沃甲	Wò Jiǎ	Vodzia	1490-1466 m. pr. m. e.
16	32	祖そ丁ひのと	Zǔ Dīng	Dzudingas	1465-1434 m. pr. m. e.
17	25	南みなみ庚かのえ	Nán Gēng	Nangengas	1433-1409 m. pr. m. e.
18	7	陽ひ甲かぶと	Yáng Jiǎ	Jangdzia	1408-1402 m. pr. m. e.
19	28	盤ばん庚かのえ	Pán Gēng	Pangengas	1401-1374 m. pr. m. e.
20	21	小しょう辛からし	Xiǎo Xīn	Siaosinas	1373-1353 m. pr. m. e.
21	28	小しょう乙おつ	Xiǎo Yǐ	Siaoi	1352-1325 m. pr. m. e.
22	59	武たけ丁ちょう	Wǔ Dīng	Udingas	1324-1266 m. pr. m. e.
23	7	祖そ庚かのえ	Zǔ Gēng	Dzugengas	1265-1259 m. pr. m. e.
24	33	祖そ甲かぶと	Zǔ Jiǎ	Dzudzia	1258-1226 m. pr. m. e.
25	6	廩辛	Lǐn Xīn	Linsinas	1225-1220 m. pr. m. e.
26	6	庚かのえ丁ひのと (康かん丁ひのと)	Gēng Dīng (Kāng Dīng)	Gengdingas (Kangdingas)	1219-1199 m. pr. m. e.
27	4	武たけ乙おつ	Wǔ Yǐ	Ui	1198-1195 m. pr. m. e.
28	3	太ふとし丁ちょう (文ぶん丁ひのと)	Tài Dīng (Wén Dīng)	Taidingas (Vendingas)	1194-1192 m. pr. m. e.
29	37	帝みかど乙おつ	Dì Yǐ	Dii	1191-1155 m. pr. m. e.
30	33	帝みかど辛からし (紂; 紂辛; 紂王)	Dì Xīn (Zhòu; Zhòu Xīn; Zhòu Wáng)	Disinas (Džou; Džousinas; Džouvangas)	1153-1123 m. pr. m. e.
1 Kartais prieš vardą sakomas titulas „valdovas“. Daugelio valdovų asmeniniai vardai nežinomi, šie tikriausiai yra pomirtiniai.
2 Numanoma valdymo trukmė metais.
Prieš bet kurį jo vardą gali būti pridedamas (kin. 商しょう, pinyin: Shāng, liet. Šang)

Nuorodos

• Shang Dynasty 商しょう朝あさ(1,783 - 1,134 B.C.)