Kinų naujieji metai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

新年しんねん
Kin.:	Xīnnián, Chūnjié (春節しゅんせつ)
Jap.:	Shinnen, Ganjitsu (元日がんじつ)
Kor.:	Seollal (설날)
Viet.:	Tân niên, Nguyên đán (元旦がんたん)

Kinų Naujieji Metai Mančesteryje

Pavasario šventė (kin. 春節しゅんせつ, 春はる节, pinyin: Chūnjié), Vakaruose populiariai vadinama Kinų naujaisiais metais – didžiausia tradicinė šventė Kinijoje ir kitose kultūrinės Rytų Azijos Sinosferos šalyse: Japonijoje, Vietname, Korėjoje. Taip pat švenčiama kinų diasporose visame pasaulyje.

Ji švenčiama pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal kinų kalendorių. Japonijoje ji švenčiama sausio 1 pagal Grigaliaus kalendorių.

Pavadinimai

Naujųjų metų puošmena

Ši šventė žinoma daugybe skirtingų pavadinimų vietinėmis kalbomis. Neutraliausias jos įvardijimas yra Naujieji metai pagal kinų kalendorių (kin. 農のう曆れき新年しんねん, 农历新年しんねん, pinyin: Nónglì xīnnián, jap. shinnen, viet. Tân niên). Ji dar būna vadinama ir šiais terminais:

• „Pavasario šventė“: kin. 春節しゅんせつ, 春はる节, pinyin: Chūnjié, kor. 춘제 = Chunjae, jap. 春節しゅんせつ = Shunsetsu viet. Xuân tiết
• „Pirmoji diena“: kin. 元日がんじつ, pinyin: Yuanri, kor. 원일 = Weonil, jap. 元日がんじつ = Ganjitsu
• „Pirmoji diena“ (senesnis užrašymas): kin. 元旦がんたん, pinyin: Yuandan, kor. 원단 = Weondan, jap. Gantan, viet. Nguyên đán
• Vietiniais pavadinimais: Korėjoje ji vadinama Seollal, Vietname gali būti vadinama tiesiog Tết, t. y. „Švente“.

Pirmasis kalendorinis metų mėnuo yra vadinamas „teisinguoju mėnesiu“ (kin. 正月しょうがつ, pinyin: zhēng yuè, šiuo terminu neretai įvardijamas ir visas šventinis periodas.

Mitologija

Pasak legendų, Nianšou arba Nianas (年とし Nián; dab. kin. – „metai“) buvo pabaisa žmogėdra, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių. Buvo tikima, kad Nianas bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad pabaisa būdavo gąsdinama fejerverkais ir raudonais papuošimais. Kiniškas žodis „švęsti Naujuosius metus“ (过年, trad. 過か年とし; guò nián) pažodžiui reiškia „Niano nuėjimą“.

Papročiai

Visose Rytų Azijos šalyse Naujųjų metų ciklas prasideda Naujųjų metų išvakarėse, kurios vadinamos „Virsmo vakaru“ (kin. 除じょ夕ゆう, pinyin: Chúxì) ir baigiasi penkioliktą pirmojo mėnesio dieną, kuri vadinama Žibintų švente (kin. 元宵げんしょう節ぶし, 元宵げんしょう节, pinyin: Yuánxiāojié).

Kinijoje

Per Naujuosius metus kinai lanko gimines ir draugus (tai vadinama 拜はい年ねん bàinián). Paprastai pasipuošiama naujais rūbais, visi namai išvalomi, išpuošiami raudonai. Vaikai iš suaugusiųjų gauna vadinamuosius „raudonus vokelius“ su pinigais. Naujųjų metų išvakarėse visa šeima susirenka namuose, valgo šventinę vakarienę, kurios pagrindiniai patiekalai – koldūnai, Naujųjų metų pyragėliai, įvairūs mėsos ir žuvies patiekalai. Kinijos liaudies respublikoje dauguma šeimų žiūri specialią Nacionalinės televizijos programą. Artėjant vidurnakčiui, imama sprogdinti fejerverkus, tačiau didžiuosiuose miestuose stengiamasi tai apriboti.

Japonijoje

Japonijoje yra paplitę įvairūs Naujametiniai laimės simboliai: tarp tokių amuletų labai populiarios yra lėlės daruma bei savotiškos bambukinės puokštės kumade. Prieš Naujus metus namų įėjimai pasipuošia kompozicijomis iš pušų – kadomatsu, taip pat pastatomi džiovinti ryžių kukulaičiai – moči, turto simbolis.

Naujųjų metų išvakarės omisoka praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius – Oseči-riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4. Prieš dvyliktą valandą yra tradicija eiti į budistinę šventyklą, kur vienuoliai atlieka metų pabaigos ritualus: gieda mantras ir 108 kartus muša varpą. Taip manoma, kad atsikratoma 108 blogybių (žmogiškų nuodėmių). Ši ceremonija vadinama joya-no-kane.

Dažniausiai tą pat naktį, po dvylikos, arba kaip galima greičiau, atliekama ir hatsumode – pirmasis apsilankymas šintoistinėje šventykloje, kur aukojami pinigai dievams. Perkamas omikudži – lapelis ištraukiamas burtų keliu, kuris nusako, kokie bus ateinantys metai. Vaikai tą rytą gauna otošidama – vokelius su pinigais.

Naujųjų metų ciklas baigiasi sausio 15 dieną, kuomet sudeginami Naujųjų metų papuošimai, ir susmulkinamas bei suvalgomas ryžių kukulaitis moči. Tai – kagami-biraki (veidrodžio sudaužymo) ceremonija.

Data

Pavasario šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau – trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos.

Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis „žemiškosiomis atšakomis“ bei dešimčia „dangiškųjų kamienų“, kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t. y. vienos „rūšies“ metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų.

Gyvūnas	Pradžios data
鼠ねずみ Žiurkė	1996 m. vasario 19	2008 m. vasario 7	2020 m. sausio 25
牛うし Jautis	1997 m. vasario 7	2009 m. sausio 26	2021 m. vasario 12
虎とら Tigras	1998 m. sausio 28	2010 m. vasario 14	2022 m. vasario 1
兔うさぎ Zuikis	1999 m. vasario 16	2011 m. vasario 3	2023 m. sausio 22
龍りゅう Drakonas	2000 m. vasario 5	2012 m. sausio 23	2024 m. vasario 10
蛇へび Gyvatė	2001 m. sausio 24	2013 m. vasario 10	2025 m. sausio 29
馬うま Arklys	2002 m. vasario 12	2014 m. sausio 31	2026 m. vasario 17
羊ひつじ Ožka	2003 m. vasario 1	2015 m. vasario 19	2027 m. vasario 6
猴 Beždžionė	2004 m. sausio 22	2016 m. vasario 8	2028 m. sausio 26
雞 Gaidys	2005 m. vasario 9	2017 m. sausio 28	2029 m. vasario 13
狗いぬ Šuo	2006 m. sausio 29	2018 m. vasario 16	2030 m. vasario 3
豬 Kiaulė	2007 m. vasario 18	2019 m. vasario 5	2031 m. sausio 23