リトアニア語
リトアニア | |
---|---|
lietuvių kalba | |
IPA: [lʲɪɛˈtʊvʲuː kɐɫˈbɐ] | |
リトアニア ポーランド ベラルーシ ラトビア ロシア エストニア | |
| |
280 | |
100 | |
ラテン | |
リトアニア | |
| |
ISO 639-1 |
lt |
ISO 639-2 |
lit |
ISO 639-3 |
lit |
リトアニア
地理 分布
[リトアニア
リトアニアでは、2,800,000
公用 語
[リトアニア
方言
[リトアニア
2つの
リトアニア
文字 と発音
[リトアニア
リトアニア
また、
アクセント
[アクセントは
短 アクセント:短 母音 に置 かれる(例 : pìktas〈腹 を立 てた〉; dùrys〈ドア〉)。なお、他 の二 種類 のアクセントとの統一 性 から "trumpinė priegaidė"〈短音 調 〉という用語 が用 いられることがある。ただしこのアクセントは短 すぎてき取 りにくいながらも後述 する下降 アクセントか上昇 アクセントが実態 となっており、短音 調 と呼称 するのは便宜 的 な側面 が強 い[6]。下降 アクセント(tvirtapradė priegaidė、直訳 :「堅 い始 めの音調 」):長 母音 や二 重母音 に置 かれる(例 : áu)。 ただし混合 二 重母音 in, im, ir, il, un, um, ur, ulの下降 アクセントを表 す際 には、例外 的 に最初 の母音 をそれぞれì, ùで表 す(具体 例 :誤 :ílgas,正 : ìlgas)。上昇 アクセント (tvirtagalė priegaidė、直訳 :「堅 い終 わりの音調 」):下降 アクセントと同様 、長 母音 および二 重母音 に置 かれる(例 : aũ)。
アクセント・タイプ
[リトアニア
名詞
[タイプ (1)
[どの
タイプ (2)
[タイプ (3)
[タイプ (4)
[(3)と
形容詞
[2音節
[2
3音節 以上
[3
文法
[性
[リトアニア
格
[リトアニア
主格 (vardininkas, nominatyvas) -主語 や補語 を表 すときなどに用 いられ、日本語 の助詞 「が」の意味 に近 い。属 格 (kilmininkas, genityvas) -所有 や所属 を表 すときなどに用 いられ、日本語 の助詞 「の」の意味 に近 い。また、かつてのインド・ヨーロッパ祖語 の奪 格 は、リトアニア語 ではこの属 格 に吸収 された[7]。そのため、元来 は奪 格 で表 していた物体 からの分離 を表 す「~から」という意味 も、前置詞 とともにこの属 格 で表 される。そのほか、否定 文 において直接 目的 語 を表 すときにも用 いられる。与格 (naudininkas, datyvas) -間接 目的 語 を表 すときに用 いられ、日本語 の助詞 「に」の意味 に近 い。対格 (galininkas, akuzatyvas) -肯定 文 において直接 目的 語 を表 すときに用 いられ、日本語 の助詞 「を」の意味 に近 い。また時間 を表 すときにも用 いられる。具 格 (įnagininkas, instrumentalis) -手段 などを表 すときに用 いられ、日本語 の助詞 「で」の意味 に近 い。位 格 (vietininkas, lokatyvas) -場所 を表 すときに用 いられ、日本語 の「において」の意味 に近 い。呼 格 (šauksmininkas, vokatyvas) -人 や動物 に対 する呼 びかけのときに用 いられる。
また、
数
[なお、かつてのリトアニア
代名詞
[リトアニア
人称 代名詞
[リトアニア
3 |
3 | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
aš | tu | jis(ai) | ji(nai) | mes | jūs | jie | jos | (なし) | |
manęs | tavęs | jo | jos | mūsų | jūsų | jų | jų | savęs | |
man | tau | jam | jai | mums | jums | jiems | joms | sau | |
mane | tave | jį | ją | mus | jus | juos | jas | save | |
manimi | tavimi | juo | ja | mumis | jumis | jais | jomis | savimi | |
manyje | tavyje | jame | joje | mumyse | jumyse | juose | jose | savyje | |
それ |
それ |
あなた/ あなた |
それら |
それら |
なお、「あなたの(もの)」「
3 |
3 | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
mano | tavo | jo | jos | mūsų | jūsų | jų | jų | savo |
また、
3 | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
mudu | mudvi | judu | judvi | juodu / jiedu | jiedvi | |
mudviejų | mudviejų | judviejų | judviejų | jųdviejų | jųdviejų | |
mudviem | mudviem | judviem | judviem | jiedviem | jodviem | |
mudu | mudvi | judu | judvi | juodu | jiedvi | |
mudviem | mudviem | judviem | judviem | jiemdviem | jodviem | |
mudviese | mudviese | judviese | judviese | juodviese | jiedviese | |
あなた |
それら2つ |
/それら2つ |
疑問 代名詞
[リトアニア
kas | |
ko | |
kam | |
ką | |
kuo | |
kame |
関係 代名詞
[リトアニア
kuris | kuri | kurie | kurios | |
kurio | kurios | kurių | kurių | |
kuriam | kuriai | kuriems | kurioms | |
kurį | kurią | kuriuos | kurias | |
kuriuo | kuria | kuriais | kuriomis | |
kuriame | kurioje | kuriuose | kuriose |
katras | katra | katrie | katros | |
katro | katros | katrų | katrų | |
katram | katrai | katriems | katroms | |
katrą | katrą | katruos | katras | |
katruo | katra | katrais | katromis | |
katrame | katroje | katruose | katrose |
指示 代名詞
[リトアニア
šis | ši | šie | šios | tas | ta | tie | tos | anas | ana | anie | anos | |
šio | šios | šių | šių | to | tos | tų | tų | ano | anos | anų | anų | |
šiam | šiai | šiems | šioms | tam | tai | tiems | toms | anam | anai | aniems | anoms | |
šį | šią | šiuos | šias | tą | tą | tuos | tas | aną | aną | anuos | anas | |
šiuo | šia | šiais | šiomis | tuo | ta | tais | tomis | anuo | ana | anais | anomis | |
šiame | šioje | šiuose | šiose | tame | toje | tuose | tose | aname | anoje | anuose | anose | |
これ、この | これら(の) | それ、その あれ、あの |
それら(の) あれら(の) |
あれ、あの | あれら(の) |
なお、 šitas という
また、「
tas pats | ta pati | tie patys | tos pačios | |
to paties (to pačio[14]) |
tos pačios | tų pačių | tų pačių | |
tam pačiam | tai pačiai | tiems patiems | toms pačioms | |
tą patį | tą pačią | tuos pačius | tas pačias | |
tuo pačiu | ta pačia | tais pačiais | tomis pačiomis | |
tame pačiame | toje pačioje | tuose pačiuose | tose pačiose |
名詞
[リトアニア
第 1変化
[-as vyras 「 |
-ias kelias 「 |
-is brolis 「 |
-ys arklys 「 | |
-as vyras |
-ias kelias |
-is brolis |
-ys arklys | |
-o vyro |
-io kelio |
-io brolio |
-io arklio | |
-ui vyrui |
-iui keliui |
-iui broliui |
-iui arkliui | |
-ą vyrą |
-ią kelią |
-į brolį |
-į arklį | |
-u vyru |
-iu keliu |
-iu broliu |
-iu arkliu | |
-e vyre |
-yje kelyje |
-yje brolyje |
-yje arklyje | |
-e vyre |
-y kely |
-i broli |
-y arkly | |
-ai vyrai |
-iai keliai |
-iai broliai |
-iai arkliai | |
-ų vyrų |
-ių kelių |
-ių brolių |
-ių arklių | |
-ams vyrams |
-iams keliams |
-iams broliams |
-iams arkliams | |
-us vyrus |
-ius kelius |
-ius brolius |
-ius arklius | |
-ais vyrais |
-iais keliais |
-iais broliais |
-iais arkliais | |
-uose vyruose |
-iuose keliuose |
-iuose broliuse |
-iuose arkliuose | |
-ai vyrai |
-iai keliai |
-iai broliai |
-iai arkliai |
人名 (姓 および名 )の場合 、呼 格 は語尾 が -e ではなく -ai となる。例 ・Jonas → Jonai
主格 が -tojas あるいは -ėjas で終 わる名詞 は、呼 格 の語尾 が -jau となる。例 ・vairuotojas → vairuotojau
主格 が -ukas で終 わる名詞 は、呼 格 の語尾 が -uk となる。例 ・berniukas → berniuk
なお、
第 2変化
[-a diena 「 |
-ia vyšnia 「 |
-ė gėlė 「 | ||
-a diena |
-ia vyšnia |
-ė gėlė | ||
-os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gėlės | ||
-ai dienai |
-iai vyšniai |
-ei gėlei | ||
-ą dieną |
-ią vyšnią |
-ę gėlę | ||
-a diena |
-ia vyšnia |
-e gėle | ||
-oje dienoje |
-ioje vyšnioje |
-ėje gėlėje | ||
-a diena |
-ia vyšnia |
-e gėle | ||
-os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gėlės | ||
-ų dienų |
-ių vyšnių |
-ių gėlių | ||
-oms dienoms |
-ioms vyšnioms |
-ėms gėlėms | ||
-as dienas |
-ias vyšnias |
-es gėles | ||
-omis dienomis |
-iomis vyšniomis |
-ėmis gėlėmis | ||
-ose dienose |
-iose vyšniose |
-ėse gėlėse | ||
-os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gėlės |
第 3変化
[-is akis 「 |
-is dantis 「 | |||
-is akis |
-is dantis | |||
-ies akies |
-ies danties | |||
-iai akiai |
-iui dančiui | |||
-į akį |
-į dantį | |||
-imi akimi |
-imi dantimi | |||
-yje akyje |
-yje dantyje | |||
-ie akie |
-ie dantie | |||
-ys akys |
-ys dantys | |||
-ių akių |
-ų dantų | |||
-ims akims |
-ims dantims | |||
-is akis |
-is dantis | |||
-imis akimis |
-imis dantimis | |||
-yse akyse |
-yse dantyse | |||
-ys akys |
-ys dantys |
第 4変化
[-us sūnus 「 |
-ius vaisius 「 | |||
-us sūnus |
-ius vaisius | |||
-aus sūnaus |
-iaus vaisiaus | |||
-ui sūnui |
-iui vaisiui | |||
-ų sūnų |
-ių vaisių | |||
-umi sūnumi |
-iumi vaisiumi | |||
-uje sūnuje |
-iuje vaisiuje | |||
-au sūnau |
-iau vaisiau | |||
-ūs sūnūs |
-iai vaisiai | |||
-ų sūnų |
-ių vaisių | |||
-ums sūnums |
-iams vaisiams | |||
-us sūnus |
-ius vaisius | |||
-umis sūnumis |
-iais vaisiais | |||
-uose sūnuose |
-iuose vaisiuose | |||
-ūs sūnūs |
-iai vaisiai |
第 5変化
[-uo akmuo 「 |
-uo šuo 「 |
-uo mėnuo 「 |
-uo sesuo 「 |
-ė duktė 「 | |
-uo akmuo |
-uo šuo |
-uo mėnuo |
-uo sesuo |
-ė duktė | |
-ens akmens |
-uns šuns |
-esio mėnesio |
-ers sesers |
-ers dukters | |
-eniui akmeniui |
-uniui šuniui |
-esiui mėnesiui |
-eriai seseriai |
-eriai dukteriai | |
-enį akmenį |
-unį šunį |
-esį mėnesį |
-erį seserį |
-erį dukterį | |
-eniu akmeniu |
-uniu šuniu |
-esiu mėnesiu |
-eria seseria |
-eria dukteria | |
-enyje akmenyje |
-unyje šunyje |
-esyje mėnesyje |
-eryje seseryje |
-eryje dukteryje | |
-enie akmenie |
-unie šunie |
-esie mėnesie |
-erie seserie |
-erie dukterie | |
-enys akmenys |
-unys šunys |
-esiai mėnesiai |
-erys seserys |
-erys dukterys | |
-enų akmenų |
-unų šunų |
-esių mėnesių |
-erų seserų |
-erų dukterų | |
-enims akmenims |
-unims šunims |
-esiams mėnesiams |
-erims seserims |
-erims dukterims | |
-enis akmenis |
-unis šunis |
-esius mėnesius |
-eris seseris |
-eris dukteris | |
-enimis akmenimis |
-unimis šunimis |
-esiais mėnesiais |
-erimis seserimis |
-erimis dukterimis | |
-enyse akmenyse |
-unyse šunyse |
-esiuose mėnesiuose |
-eryse seseryse |
-eryse dukteryse | |
-enys akmenys |
-unys šunys |
-esiai mėnesiai |
-erys seserys |
-erys dukterys |
借用 語
[その
- alibi (
男性 名詞 「アリバイ」) - esė (
女性 名詞 「エッセイ」) - haiku (
男性 名詞 「俳句 」) - interviu (
男性 名詞 「面接 /インタビュー」) - kazino (
男性 名詞 「カジノ」) - kimono (
男性 名詞 「着物 」) - meniu (
男性 名詞 「メニュー」) - metro (
男性 名詞 「地下鉄 」) - šou (
男性 名詞 「ショー」) - tabu (
男性 名詞 「タブー」) - taksi (
男性 名詞 「タクシー」) - tango (
男性 名詞 「タンゴ」) - želė (
女性 名詞 「ゼリー」)
動詞 から派生 した名詞
[なお、
-mas mokymas 「 |
-masis mokymasis 「 | |
-mas mokymas |
-masis mokymasis | |
-mo mokymo |
-mosi mokymosi | |
-mui mokymui |
-muisi mokymuisi | |
-mą mokymą |
-mąsi mokymąsi | |
-mu mokymu |
-musi mokymusi | |
-me mokyme |
-mesi mokymesi |
その
の |
||||
---|---|---|---|---|
‑mas |
| |||
‑ykla |
| |||
‑sena |
|
形容詞 ・副詞
[単純 形
[リトアニア
geras 「 |
gera 「 |
gražus 「 |
graži 「 |
naminis 「 |
naminė 「 | |
-as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
-is naminis |
-ė naminė | |
-o gero |
-os geros |
-aus gražaus |
-ios gražios |
-io naminio |
-ės naminės | |
-am geram |
-ai gerai |
-iam gražiam |
-iai gražiai |
-iam naminiam |
-ei naminei | |
-ą gerą |
-ą gerą |
-ų gražų |
-ią gražią |
-į naminį |
-ę naminę | |
-u geru |
-a gera |
-iu gražiu |
-ia gražia |
-iu naminiu |
-e namine | |
-ame gerame |
-oje geroje |
-iame gražiame |
-ioje gražioje |
-iame naminiame |
-ėje naminėje | |
-as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
-i namini |
-e namine | |
-i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
-iai naminiai |
-ės naminės | |
-ų gerų |
-ų gerų |
-ių gražių |
-ių gražių |
-ių naminių |
-ių naminių | |
-iems geriems |
-oms geroms |
-iems gražiems |
-ioms gražioms |
-iams naminiams |
-ėms naminėms | |
-us gerus |
-as geras |
-ius gražius |
-ias gražias |
-ius naminius |
-es namines | |
-ais gerais |
-omis geromis |
-iais gražiais |
-iomis gražiomis |
-iais naminiais |
-ėmis naminėmis | |
-uose geruose |
-ose gerose |
-iuose gražiuose |
-iose gražiose |
-iuose naminiuose |
-ėse naminėse | |
-i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
-iai naminiai |
-ės naminės | |
-a gera |
-u gražu |
(なし) | ||||
-ai gerai |
-iai gražiai |
(なし) |
比較 級 ・最上級
[「より〜」を
また、「
なお、
didelis | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
geras 「 |
gera 「 |
gražus 「 |
graži 「 |
didelis 「 |
didelė 「 | |||
-as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
didelis | didelė | |||
-esnis geresnis |
-esnė geresnė |
-esnis gražesnis |
-esnė gražesnė |
didesnis | didesnė | |||
-iausias geriausias |
-iausia geriausia |
-iausias gražiausias |
-iausia gražiausia |
didžiausias | didžiausia | |||
-i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
dideli | didelės | |||
-esni geresni |
-esnės geresnės |
-esni gražesni |
-esnės gražesnės |
didesni | didesnės | |||
-iausi geriausi |
-iausios geriausios |
-iausi gražiausi |
-iausios gražiausios |
didžiausi | didžiausios | |||
-a gera |
-u gražu |
didu | ||||||
-iau geriau |
-iau gražiau |
didžiau | ||||||
-iausia geriausia |
-iausia gražiausia |
didžiausia | ||||||
-ai gerai |
-iai gražiai |
didžiai | ||||||
-iau geriau |
-iau gražiau |
didžiau | ||||||
-iausiai geriausiai |
-iausiai gražiausiai |
didžiausiai |
限定 形
[geras 「 |
gera 「 |
gražus 「 |
graži 「 |
vidutinis 「 |
vidutinė 「 | |
-asis gerasis |
-oji geroji |
-usis gražusis |
-ioji gražioji |
-ysis vidutinysis |
-ioji vidutinioji | |
-ojo gerojo |
-osios gerosios |
-iojo gražiojo |
-iosios gražiosios |
-iojo vidutiniojo |
-iosios vidutiniosios | |
-ajam gerajam |
-ajai gerajai |
-iajam gražiajam |
-iajai gražiajai |
-iajam vidutiniajam |
-iajai vidutiniajai | |
-ąjį gerąjį |
-ąją gerąją |
-ųjį gražųjį |
-iąją gražiąją |
-įjį vidutinįjį |
-iąją vidutiniąją | |
-uoju geruoju |
-ąja gerąja |
-iuoju gražiuoju |
-iąja gražiąja |
-iuoju vidutiniuoju |
-ąja vidutiniąja | |
-ajame gerajame |
-ojoje gerojoje |
-iajame gražiajame |
-iojoje gražiojoje |
-iajame vidutiniajame |
-iojoje vidutiniojoje | |
-ieji gerieji |
-osios gerosios |
-ieji gražieji |
-iosios gražiosios |
-ieji vidutinieji |
-iosios vidutiniosios | |
-ųjų gerųjų |
-ųjų gerųjų |
-iųjų gražiųjų |
-iųjų gražiųjų |
-iųjų vidutiniųjų |
-iųjų vidutiniųjų | |
-iesiems geriesiems |
-osioms gerosioms |
-iesiems gražiesiems |
-iosioms gražiosioms |
-iesiems vidutiniesiems |
-iosioms vidutiniosioms | |
-uosius geruosius |
-ąsias gerąsias |
-iuosius gražiuosius |
-iąsias gražiąsias |
-iuosius vidutiniuosius |
-iąsias vidutiniąsias | |
-aisiais geraisiais |
-osiomis gerosiomis |
-iaisiais gražiaisiais |
-iosiomis gražiosiomis |
-iaisiais vidutiniaisiais |
-iosiomis vidutiniosiomis | |
-uosiuose geruosiuose |
-osiose gerosiose |
-iuosiuose gražiuose |
-iosiose gražiosiose |
-iuosiuose vidutiniuosiuose |
-iosiose vidutiniosiose |
動詞
[リトアニアの
いずれの
リトアニア
直 説法 (現在 形 および過去 形 )
[存在 動詞
[リトアニア
例 ・ "Jūs esate lietuvis."(あなたはリトアニア人 である。)- "Jūs esate lietuviai."(あなた
方 はリトアニア人 である。) - "Mes buvome studentai."(
私 たちは学生 であった。)
また
例 ・ "Aš buvau Japonijoje."(私 は日本 に行 ったことがある。)- ≒ "Aš esu buvęs/buvusi Japonijoje."(
私 は日本 に行 ったことがある。)
- ≒ "Aš esu buvęs/buvusi Japonijoje."(
būti の
esu | nesu | buvau | nebuvau | ||
esi | nesi | buvai | nebuvai | ||
3 |
yra | nėra | buvo | nebuvo | |
esame | nesame | buvome | nebuvome | ||
esate | nesate | buvote | nebuvote | ||
3 |
yra | nėra | buvo | nebuvo |
なお、
būnu | nebūnu | ||
būni | nebūni | ||
3 |
būna | nebūna | |
būname | nebūname | ||
būnate | nebūnate | ||
3 |
būna | nebūna |
例 ・ "Lietuvoje vasaros kartais būna vėsios."(リトアニアでは夏 はたまに涼 しいこともある。)
一般 動詞 (非 再帰 動詞 )
[また
例 ・ "Aš mačiau šį filmą."(私 はこの映画 を見 たことがある。)- ≒ "Aš esu matęs/mačiusi šį filmą."(
私 はこの映画 を見 たことがある。)
- ≒ "Aš esu matęs/mačiusi šį filmą."(
eiti 「 |
turėti 「 |
klausyti 「 |
eiti 「 |
klausyti 「 | ||
-u einu |
-iu turiu |
-au klausau |
-au ėjau |
-iau klausiau | ||
-i eini |
-i turi |
-ai klausai |
-ai ėjai |
-ei klausei | ||
3 |
-a eina |
-i turi |
-o klauso |
-o ėjo |
-ė klausė | |
-ame einame |
-ime turime |
-ome klausome |
-ome ėjome |
-ėme klausėme | ||
-ate einate |
-ite turite |
-ote klausote |
-ote ėjote |
-ėte klausėte | ||
3 |
-a eina |
-i turi |
-o klauso |
-o ėjo |
-ė klausė |
また、
例 ・einu → neinu (私 は行 かない)- turime → neturime (
私 たちは持 っていない) - klausėte → neklausėte (あなたたちは
聞 いていなかった)
リトアニア
の |
|||||
---|---|---|---|---|---|
‑auti |
| ||||
| |||||
‑enti |
| ||||
‑ėti |
| ||||
| |||||
| |||||
| |||||
‑inti |
| ||||
| |||||
‑yti |
| ||||
| |||||
‑oti |
| ||||
| |||||
‑uoti |
| ||||
|
一般 動詞 (再帰 動詞 )
[džiaugtis 「 |
tikėtis 「 |
mokytis 「 |
tikėtis 「 |
mokytis 「 | ||
-uosi džiaugiuosi |
-iuosi tikiuosi |
-ausi mokausi |
-ausi tikėjausi |
-iausi mokiausi | ||
-iesi džiaugiesi |
-iesi tikiesi |
-aisi mokaisi |
-aisi tikėjaisi |
-eisi mokėsi | ||
3 |
-asi džiaugiasi |
-isi tikisi |
-osi mokosi |
-osi tikėjosi |
-ėsi mokėsi | |
-amės džiaugiamės |
-imės tikimės |
-omės mokomės |
-omės tikėjomės |
-ėmės mokėmės | ||
-atės džiaugiatės |
-itės tikitės |
-otės mokotės |
-otės tikėjotės |
-ėtės mokėtės | ||
3 |
-asi džiaugiasi |
-isi tikisi |
-osi mokosi |
-osi tikėjosi |
-ėsi mokėsi |
なお、
直 説法 (習慣 過去 形 )
[リトアニア
būti 「いる/ある」 |
eiti 「 |
mokytis 「 | ||
-davau būdavau |
-davau eidavau |
-davausi mokydavausi | ||
-davai būdavai |
-davai eidavai |
-davaisi mokydavaisi | ||
3 |
-davo būdavo |
-davo eidavo |
-davosi mokydavosi | |
-davome būdavome |
-davome eidavome |
-davomės mokydavomės | ||
-davote būdavote |
-davote eidavote |
-davotės mokydavotės | ||
3 |
-davo būdavo |
-davo eidavo |
-davosi mokydavosi |
直 説法 (未来 形 )
[リトアニア
būti 「いる/ある」 |
eiti 「 |
mokytis 「 | ||
-siu būsiu |
-siu eisiu |
-siuosi mokysiuosi | ||
-si būsi |
-si eisi |
-siesi mokysiesi | ||
3 |
-s bus |
-s eis |
-sis mokysis | |
-sime būsime |
-sime eisime |
-simės mokysimės | ||
-site būsite |
-site eisite |
-sitės mokysitės | ||
3 |
-s bus |
-s eis |
-sis mokysis |
ただし、
例 ・vesti → vesiu / vesi / ves / vesime / vesite / ves- ※ s を2
度 重 ねて表記 しない。 - megzti → megsiu / megsi / megs / megsime / megsite / megs
- ※ z は
後 に続 く s に同化 される。
また、
例 ・nešti → nešiu / neši / neš / nešime / nešite / neš- ※
未来 形 を表 す s は š に同化 される。 - vežti → vešiu / veši / veš / vešime / vešite / veš
- ※
未来 形 を表 す s は ž と同化 して š となる。
例 ・būti → bus- lyti → lis
- gyti → gis
- džiūti → džius
例 ・plyšti → plyš- dygti → dygs
- dūkti → dūks
- rūgti → rūgs
命令 法
[リトアニア
būti 「いる/ある」 |
eiti 「 |
mokytis 「 | ||
-k(i) būk(i) |
-k(i) eik(i) |
-kis mokykis | ||
-kime būkime |
-kime eikime |
-kimės mokykimės | ||
-kite būkite |
-kite eikite |
-kitės mokykitės |
例 ・būk → nebūk (いるな、〜になるな)- eikime → neikime (
行 かないでおこう) - mokykitės → nesimokykite (
学 ばないでください)
なお、
例 ・laukti(待 つ) → lauk / laukime / laukite- ※ k を2
度 重 ねて表記 しない。 - bėgti(
走 る) → bėk / bėkime / bėkite - ※ g は
後 に続 く k に同化 される。
接続 法
[リトアニア
būti 「いる/ある」 |
eiti 「 |
mokytis 「 | ||
-čiau būčiau |
-čiau eičiau |
-čiausi mokyčiausi | ||
-tum(ei) būtum(ei) |
-tum(ei) eitum(ei) |
-tum(ei)si mokytum(ei)si | ||
3 |
-tų būtų |
-tų eitų |
-tųsi mokytųsi | |
-tu(mė)me būtu(mė)me |
-tu(mė)me eitu(mė)me |
-tu(mė)mės mokytu(mė)mės | ||
-tumėte būtumėte |
-tumėte eitumėte |
-tumėtės mokytumėtės | ||
3 |
-tų būtų |
-tų eitų |
-tųsi mokytųsi |
なお、
例 ・ "Jeigu nebūčiau įstojusi į Vilniaus universitetą, būčiau išvykusi iš Lietuvos." (もしヴィリニュス大学 に入学 していなかったら、私 はリトアニアを離 れていただろう。)- ※ここでは
過去 の事実 に反 する仮定 が表現 されている。すなわち、現実 には、ヴィリニュス大学 に入学 しリトアニアに居 続 けていた。
分詞
[リトアニア
現在 能動 分詞
[例 ・ "Kas tas valgantis žmogus?" (食事 をしているあの人 は誰 ?)- "Tas einantis vyras yra mano profesorius." (あの
歩 いている男性 は私 の教授 です。)
なお、
būti 「いる/ある」 |
||||||
dirbti 「 |
mylėti 「 | |||||
-antis / -ąs esantis / esąs |
-anti esanti |
-antis / -ąs dirbantis / dirbąs |
-anti dirbanti |
-intis / -įs mylintis / mylįs |
-inti mylinti | |
-ančio esančio |
-ančios esančios |
-ančio dirbančio |
-ančios dirbančios |
-inčio mylinčio |
-inčios mylinčios | |
-ančiam esančiam |
-ančiai esančiai |
-ančiam dirbančiam |
-ančiai dirbančiai |
-inčiam mylinčiam |
-inčiai mylinčiai | |
-antį esantį |
-ančią esančią |
-antį dirbantį |
-ančią dirbančią |
-intį mylintį |
-inčią mylinčią | |
-ančiu esančiu |
-ančia esančia |
-ančiu dirbančiu |
-ančia dirbančia |
-inčiu mylinčiu |
-inčia mylinčia | |
-ančiame esančiame |
-ančioje esančioje |
-ančiame dirbančiame |
-ančioje dirbančioje |
-inčiame mylinčiame |
-inčioje mylinčioje | |
-antys / -ą esantys / esą |
-ančios esančios |
-antys / -ą dirbantys / dirbą |
-ančios dirbančios |
-intys / -į mylintys / mylį |
-inčios mylinčios | |
-ančių esančių |
-ančių esančių |
-ančių dirbančių |
-ančių dirbančių |
-inčių mylinčių |
-inčių mylinčių | |
-antiems esantiems |
-ančioms esančioms |
-antiems dirbantiems |
-ančioms dirbančioms |
-intiems mylintiems |
-inčioms mylinčioms | |
-ančius esančius |
-ančias esančias |
-ančius dirbančius |
-ančias dirbančias |
-inčius mylinčius |
-inčias mylinčias | |
-ančiais esančiais |
-ančiomis esančiomis |
-ančiais dirbančiais |
-ančiomis dirbančiomis |
-inčiais mylinčiais |
-inčiomis mylinčiomis | |
-ančiuose esančiuose |
-ančiose esančiose |
-ančiuose dirbančiuose |
-ančiose dirbančiose |
-inčiuose mylinčiuose |
-inčiose mylinčiose |
なお、
例 ・ "Aš buvau beeinantis iš namų, kai pradėjo lyti." (雨 が降 り始 めたとき私 は家 を出 るところだった。)
過去 能動 分詞
[また、
例 ・ "Aš esu buvęs/buvusi Japonijoje."(私 は日本 に行 ったことがある。)- ≒ "Aš buvau Japonijoje."(
私 は日本 に行 ったことがある。)
- ≒ "Aš buvau Japonijoje."(
- "Aš esu matęs/mačiusi šį filmą."(
私 はこの映画 を見 たことがある。)- ≒ "Aš mačiau šį filmą."(
私 はこの映画 を見 たことがある。)
- ≒ "Aš mačiau šį filmą."(
- "Aš buvau buvęs/buvusi Japonijoje."(
私 は日本 に行 ったことがあった。) - "Aš buvau matęs/mačiusi šį filmą."(
私 はこの映画 を見 たことがあった。)
また、
例 ・ "Parvažiavęs namo, berniukas skaitė knygą."(男 の子 は家 に帰 って本 を読 んだ。)
būti 「いる/ある」 |
||||||||||
dirbti 「 |
matyti 「 |
kalbėtis 「 |
mokytis 「 | |||||||
-ęs buvęs |
-usi buvusi |
-ęs dirbęs |
-usi dirbusi |
-ęs matęs |
-iusi mačiusi |
-ęsis kalbėjęsis |
-usis kalbėjusis |
-ęsis mokęsis |
-iusis mokiusis | |
-usio buvusio |
-usios buvusios |
-usio dirbusio |
-usios dirbusios |
-iusio mačiusio |
-iusios mačiusios |
besi-usio besikalbėjusio |
besi-usios besikalbėjusios |
besi-iusio besimokiusio |
besi-iusios besimokiusios | |
-usiam buvusiam |
-usiai buvusiai |
-usiam dirbusiam |
-usiai dirbusiai |
-iusiam mačiusiam |
-iusiai mačiusiai |
besi-usiam besikalbėjusiam |
besi-usiai besikalbėjusiai |
besi-iusiam besimokiusiam |
besi-iusiai besimokiusiai | |
-usį buvusį |
-usią buvusią |
-usį dirbusį |
-usią dirbusią |
-iusį mačiusį |
-iusią mačiusią |
besi-usį besikalbėjusį |
besi-usią besikalbėjusią |
besi-iusį besimokiusį |
besi-iusią besimokiusią | |
-usiu buvusiu |
-usia buvusia |
-usiu dirbusiu |
-usia dirbusia |
-iusiu mačiusiu |
-iusia mačiusia |
besi-usiu besikalbėjusiu |
besi-usia besikalbėjusia |
besi-iusiu besimokiusiu |
besi-iusia besimokiusia | |
-usiame buvusiame |
-usioje buvusioje |
-usiame dirbusiame |
-usioje dirbusioje |
-iusiame mačiusiame |
-iusioje mačiusioje |
besi-usiame besikalbėjusiame |
besi-usioje besikalbėjusioje |
besi-iusiame besimokiusiame |
besi-iusioje besimokiusioje | |
-ę buvę |
-usios buvusios |
-ę dirbę |
-usios dirbusios |
-ę matę |
-iusios mačiusios |
-ęsi kalbėjęsi |
-usiosis kalbėjusiosis |
-ęsi mokęsi |
-iusiosis mokiusiosis | |
-usių buvusių |
-usių buvusių |
-usių dirbusių |
-usių dirbusių |
-iusių mačiusių |
-iusių mačiusių |
besi-usių besikalbėjusių |
besi-usių besikalbėjusių |
besi-iusių besimokiusių |
besi-iusių besimokiusių | |
-usiems buvusiems |
-usioms buvusioms |
-usiems dirbusiems |
-usioms dirbusioms |
-iusiems mačiusiems |
-iusioms mačiusioms |
besi-usiems besikalbėjusiems |
besi-usioms besikalbėjusioms |
besi-iusiems besimokiusiems |
besi-iusioms besimokiusioms | |
-usius buvusius |
-usias buvusias |
-usius dirbusius |
-usias dirbusias |
-iusius mačiusius |
-iusias mačiusias |
besi-usius besikalbėjusius |
besi-usias besikalbėjusias |
besi-iusius besimokiusius |
besi-iusias besimokiusias | |
-usiais buvusiais |
-usiomis buvusiomis |
-usiais dirbusiais |
-usiomis dirbusiomis |
-iusiais mačiusiais |
-iusiomis mačiusiomis |
besi-usiais besikalbėjusiais |
besi-usiomis besikalbėjusiomis |
besi-iusiais besimokiusiais |
besi-iusiomis besimokiusiomis | |
-usiuose buvusiuose |
-usiose buvusiose |
-usiuose dirbusiuose |
-usiose dirbusiose |
-iusiuose mačiusiuose |
-iusiose mačiusiose |
besi-usiuose besikalbėjusiuose |
besi-usiose besikalbėjusiose |
besi-iusiuose besimokiusiuose |
besi-iusiose besimokiusiose |
習慣 過去 能動 分詞
[būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-davęs būdavęs |
-davusi būdavusi |
-davęs dirbdavęs |
-davusi dirbdavusi | |
-davusio būdavusio |
-davusios būdavusios |
-davusio dirbdavusio |
-davusios dirbdavusios | |
-davusiam būdavusiam |
-davusiai būdavusiai |
-davusiam dirbdavusiam |
-davusiai dirbdavusiai | |
-davusį būdavusį |
-davusią būdavusią |
-davusį dirbdavusį |
-davusią dirbdavusią | |
-davusiu būdavusiu |
-davusia būdavusia |
-davusiu dirbdavusiu |
-davusia dirbdavusia | |
-davusiame būdavusiame |
-davusioje būdavusioje |
-davusiame dirbdavusiame |
-davusioje dirbdavusioje | |
-davę būdavę |
-davusios būdavusios |
-davę dirbdavę |
-davusios dirbdavusios | |
-davusių būdavusių |
-davusių būdavusių |
-davusių dirbdavusių |
-davusių dirbdavusių | |
-davusiems būdavusiems |
-davusioms būdavusioms |
-davusiems dirbdavusiems |
-davusioms dirbdavusioms | |
-davusius būdavusius |
-davusias būdavusias |
-davusius dirbdavusius |
-davusias dirbdavusias | |
-davusiais būdavusiais |
-davusiomis būdavusiomis |
-davusiais dirbdavusiais |
-davusiomis dirbdavusiomis | |
-davusiuose būdavusiuose |
-davusiose būdavusiose |
-davusiuose dirbdavusiuose |
-davusiose dirbdavusiose |
未来 能動 分詞
[例 ・ "Ateisiančios žiemos ilgumo nežinom."[20] (やって来 る冬 の長 さは分 からない。)
なお、
būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-siantis / -ąs būsiantis / būsiąs |
-sianti būsianti |
-siantis / -ąs dirbsiantis / dirbsiąs |
-sianti dirbsianti | |
-siančio būsiančio |
-siančios būsiančios |
-siančio dirbsiančio |
-siančios dirbsiančios | |
-siančiam būsiančiam |
-siančiai būsiančiai |
-siančiam dirbsiančiam |
-siančiai dirbsiančiai | |
-siantį būsiantį |
-siančią būsiančią |
-siantį dirbsiantį |
-siančią dirbsiančią | |
-siančiu būsiančiu |
-siančia būsiančia |
-siančiu dirbsiančiu |
-siančia dirbsiančia | |
-siančiame būsiančiame |
-siančioje būsiančioje |
-siančiame dirbsiančiame |
-siančioje dirbsiančioje | |
-siantys / -ą būsiantys / būsią |
-siančios būsiančios |
-siantys / -ą dirbsiantys / dirbsią |
-siančios dirbsiančios | |
-siančių būsiančių |
-siančių būsiančių |
-siančių dirbsiančių |
-siančių dirbsiančių | |
-siantiems būsiantiems |
-siančioms būsiančioms |
-siantiems dirbsiantiems |
-siančioms dirbsiančioms | |
-siančius būsiančius |
-siančias būsiančias |
-siančius dirbsiančius |
-siančias dirbsiančias | |
-siančiais būsiančiais |
-siančiomis būsiančiomis |
-siančiais dirbsiančiais |
-siančiomis dirbsiančiomis | |
-siančiuose būsiančiuose |
-siančiose būsiančiose |
-siančiuose dirbsiančiuose |
-siančiose dirbsiančiose |
現在 受動 分詞
[例 ・ "Šis namas statomas dabar." (この家 は今 建設 されている。)- "Čia rūkyti draudžiama." (ここは
禁煙 です。)
būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-mas esamas |
-ma esama |
-mas dirbamas |
-ma dirbama | |
-mo esamo |
-mos esamos |
-mo dirbamo |
-mos dirbamos | |
-mam esamam |
-mai esamai |
-mam dirbamam |
-mai dirbamai | |
-mą esamą |
-mą esamą |
-mą dirbamą |
-mą dirbamą | |
-mu esamu |
-ma esama |
-mu dirbamu |
-ma dirbama | |
-mame esamame |
-moje esamoje |
-mame dirbamame |
-moje dirbamoje | |
-mi esami |
-mos esamos |
-mi dirbami |
-mos dirbamos | |
-mų esamų |
-mų esamų |
-mų dirbamų |
-mų dirbamų | |
-miems esamiems |
-moms esamoms |
-miems dirbamiems |
-moms dirbamoms | |
-mus esamus |
-mas esamas |
-mus dirbamus |
-mas dirbamas | |
-mais esamais |
-momis esamomis |
-mais dirbamais |
-momis dirbamomis | |
-muose esamuose |
-mose esamose |
-muose dirbamuose |
-mose dirbamose | |
-ma esama |
-ma dirbama |
また、
būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-masis esamasis |
-moji esamoji |
-masis dirbamasis |
-moji dirbamoji | |
-mojo esamojo |
-mosios esamosios |
-mojo dirbamojo |
-mosios dirbamosios | |
-majam esamajam |
-majai esamajai |
-majam dirbamajam |
-majai dirbamajai | |
-mąjį esamąjį |
-mąja esamąja |
-mąjį dirbamąjį |
-mąja dirbamąja | |
-muoju esamuoju |
-mąja esamąja |
-muoju dirbamuoju |
-mąja dirbamąja | |
-majame esamajame |
-mojoje esamojoje |
-majame dirbamajame |
-mojoje dirbamojoje | |
-mieji esamieji |
-mosios esamosios |
-mieji dirbamieji |
-mosios dirbamosios | |
-mųjų esamųjų |
-mųjų esamųjų |
-mųjų dirbamųjų |
-mųjų dirbamųjų | |
-miesiems esamiesiems |
-mosioms esamosioms |
-miesiems dirbamiesiems |
-mosioms dirbamosioms | |
-muosius esamuosius |
-mąsias esamąsias |
-muosius dirbamuosius |
-mąsias dirbamąsias | |
-maisiais esamaisiais |
-mosiomis esamosiomis |
-maisiais dirbamaisiais |
-mosiomis dirbamosiomis | |
-muosiuose esamuosiuose |
-mosiose esamosiose |
-muosiuose dirbamuosiuose |
-mosiose dirbamosiose |
過去 受動 分詞
[未来 受動 分詞
[必要 分詞
[例 ・ "Tas žodis yra nevartotinas." (あの言葉 を使 ってはいけない。)- "Turiu daug neatidėliotinų darbų." (
私 は、先 延 ばしにしてはいけない仕事 を多 く抱 えている。)
būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-ti-nas būtinas |
-ti-na būtina |
-ti-nas dirbtinas |
-ti-na dirbtina | |
-ti-no būtino |
-ti-nos būtinos |
-ti-no dirbtino |
-ti-nos dirbtinos | |
-ti-nam būtinam |
-ti-nai būtinai |
-ti-nam dirbtinam |
-ti-nai dirbtinai | |
-ti-ną būtiną |
-ti-ną būtiną |
-ti-ną dirbtiną |
-ti-ną dirbtiną | |
-ti-nu būtinu |
-ti-na būtina |
-ti-nu dirbtinu |
-ti-na dirbtina | |
-ti-name būtiname |
-ti-noje būtinoje |
-ti-name dirbtiname |
-ti-noje dirbtinoje | |
-ti-ni būtini |
-ti-nos būtinos |
-ti-ni dirbtini |
-ti-nos dirbtinos | |
-ti-nų būtinų |
-ti-nų būtinų |
-ti-nų dirbtinų |
-ti-nų dirbtinų | |
-ti-niems būtiniems |
-ti-noms būtinoms |
-ti-niems dirbtiniems |
-ti-noms dirbtinoms | |
-ti-nus būtinus |
-ti-nas būtinas |
-ti-nus dirbtinus |
-ti-nas dirbtinas | |
-ti-nais būtinais |
-ti-nomis būtinomis |
-ti-nais dirbtinais |
-ti-nomis dirbtinomis | |
-ti-nuose būtinuose |
-ti-nose būtinose |
-ti-nuose dirbtinuose |
-ti-nose dirbtinose |
また、
būti 「いる/ある」 |
dirbti 「 | |||
-ti-nasis būtinasis |
-ti-noji būtinoji |
-ti-nasis dirbtinasis |
-ti-noji dirbtinoji | |
-ti-nojo būtinojo |
-ti-nosios būtinosios |
-ti-nojo dirbtinojo |
-ti-nosios dirbtinosios | |
-ti-najam būtinajam |
-ti-najai būtinajai |
-ti-najam dirbtinajam |
-ti-najai dirbtinajai | |
-ti-nąjį būtinąjį |
-ti-nąją būtinąją |
-ti-nąjį dirbtinąjį |
-ti-nąją dirbtinąją | |
-ti-nuoju būtinuoju |
-ti-nąja būtinąja |
-ti-nuoju dirbtinuoju |
-ti-nąja dirbtinąja | |
-ti-najame būtinajame |
-ti-nojoje būtinojoje |
-ti-najame dirbtinajame |
-ti-nojoje dirbtinojoje | |
-ti-nieji būtinieji |
-ti-nosios būtinosios |
-ti-nieji dirbtinieji |
-ti-nosios dirbtinosios | |
-ti-nųjų būtinųjų |
-ti-nųjų būtinųjų |
-ti-nųjų dirbtinųjų |
-ti-nųjų dirbtinųjų | |
-ti-niesiems būtiniesiems |
-ti-nosioms būtinosioms |
-ti-niesiems dirbtiniesiems |
-ti-nosioms dirbtinosioms | |
-ti-nuosius būtinuosius |
-ti-nąsias būtinąsias |
-ti-nuosius dirbtinuosius |
-ti-nąsias dirbtinąsias | |
-ti-naisias būtinaisias |
-ti-nosiomis būtinosiomis |
-ti-naisias dirbtinaisias |
-ti-nosiomis dirbtinosiomis | |
-ti-nuosiuose būtinuosiuose |
-ti-nosiose būtinosiose |
-ti-nuosiuose dirbtinuosiuose |
-ti-nosiose dirbtinosiose |
半分 詞
[例 ・ "Skubėdama Milda užmiršo pasiimti skėtį." (ミルダは急 いでいて傘 を取 るのを忘 れた。)- "Eidami į universitetą mes užėjome į parduotuvę." (
私 たちは大学 へ行 く途中 に店 に立 ち寄 った。) - "Nekalbėk valgydamas." (
食 べながら話 すな。)
būti 「いる/ある」 |
eiti 「 |
mokytis 「 | ||||
-damas būdamas |
-dama būdama |
-damas eidamas |
-dama eidama |
-damasis mokydamasis |
-damasi mokydamasi | |
-dami būdami |
-damos būdamos |
-dami eidami |
-damos eidamos |
-damiesi mokydamiesi |
-damosi mokydamosi |
また、
現在 副 分詞
[過去 副 分詞
[習慣 過去 副 分詞
[未来 副 分詞
[ブーディニース
[ブーディニース(būdinys)は
数詞
[基数 詞
[1 から 10
[1 から 9 までの
10 (dešimt) は
例 ・ "Ta moteris ieško dešimt metų vaiko."- "Ta moteris ieško dešimties metų vaiko."
- ※
前者 は „dešimt“ の格 が分 からないため「あの女性 は10歳 の子 どもを探 している」とも「あの女性 は10年間 子 どもを探 し続 けている」とも受 け取 れる文 であるのに対 し、後者 は „dešimties“ と属 格 であるために「あの女性 は10歳 の子 どもを探 している」という意味 であることが明確 に表 されている。
- ※
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
---|---|---|---|---|---|
vienas | du | trys | keturi | penki | |
vieno | dviejų | trijų | keturių | penkių | |
vienam | dviem | trims | keturiems | penkiems | |
vieną | du | tris | keturis | penkis | |
vienu | dviem | trimis | keturiais | penkiais | |
viename | dviejuose | trijuose | keturiuose | penkiuose | |
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | |
šeši | septyni | aštuoni | devyni | dešimt ( | |
šešių | septynių | aštuonių | devynių | ||
šešiems | septyniems | aštuoniems | devyniems | ||
šešis | septynis | aštuonis | devynis | ||
šešiais | septyniais | aštuoniais | devyniais | ||
šešiuose | septyniuose | aštuoniuose | devyniuose | ||
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
viena | dvi | trys | keturios | penkios | |
vienos | dviejų | trijų | keturių | penkių | |
vienai | dviem | trims | keturioms | penkioms | |
vieną | dvi | tris | keturias | penkias | |
viena | dviem | trimis | keturiomis | penkiomis | |
vienoje | dviejose | trijose | keturiose | penkiose | |
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | |
šešios | septynios | aštuonios | devynios | dešimt ( | |
šešių | septynių | aštuonių | devynių | ||
šešioms | septynioms | aštuonioms | devynioms | ||
šešias | septynias | aštuonias | devynias | ||
šešiomis | septyniomis | aštuoniomis | devyniomis | ||
šešiose | septyniose | aštuoniose | devyniose |
「1」を
vienas | viena | vieni | vienos | |
vieno | vienos | vienų | vienų | |
vienam | vienai | vieniems | vienoms | |
vieną | vieną | vienus | vienas | |
vienu | viena | vienais | vienomis | |
viename | vienoje | vienuose | vienose |
なお、「
du | dvi | abu(du) | abi(dvi) | |
dviejų | dviejų | abiejų | abiejų | |
dviem | dviem | abiem | abiem | |
du | dvi | abu(du) | abi(dvi) | |
dviem | dviem | abiem | abiem | |
dviejuose | dvijose | abiejuose | abijose |
11 から 19
[11 から 19 までの
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | |
---|---|---|---|---|---|
vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika | |
vienuolikos | dvylikos | trylikos | keturiolikos | penkiolikos | |
vienuolikai | dvylikai | trylikai | keturiolikai | penkiolikai | |
vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika | |
vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika | |
vienuolikoje | dvylikoje | trylikoje | keturiolikoje | penkiolikoje | |
16 | 17 | 18 | 19 | ||
šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | ||
šešiolikos | septyniolikos | aštuoniolikos | devyniolikos | ||
šešiolikai | septyniolikai | aštuoniolikai | devyniolikai | ||
šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | ||
šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | ||
šešiolikoje | septyniolikoje | aštuoniolikoje | devyniolikoje |
20 から 99
[20 から 90 まで、10 の
20 | 30 | 40 | 50 | |
---|---|---|---|---|
dvidešimt ( |
trisdešimt ( |
keturiasdešimt ( |
penkiasdešimt ( | |
60 | 70 | 80 | 90 | |
šešiasdešimt ( |
septyniasdešimt ( |
aštuoniasdešimt ( |
devyniasdešimt ( | |
また、21 から 99 までは
例 ・- 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (vienas / viena)
- → dvidešimt vienas / dvidešimt viena
- 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (du / dvi)
- → trisdešimt du / trisdešimt dvi
- 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trys / trys)
- → keturiasdešimt trys / keturiasdešimt trys
- 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (keturi / keturios)
- → penkiasdešimt keturi / penkiasdešimt keturios
- 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyni / devynios)
- → devyniasdešimt devyni / devyniasdešimt devynios
100
[100を
šimtas | šimtai | |
šimto | šimtų | |
šimtui | šimtams | |
šimtą | šimtus | |
šimtu | šimtais | |
šimte | šimtuose | |
šimte | šimtai |
集合 数詞
[1 から 9 までの
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
---|---|---|---|---|---|
vieneri | dveji | treji | ketveri | penkeri | |
vienerių | dvejų | trejų | ketverių | penkerių | |
vieneriems | dvejiems | trejiems | ketveriems | penkeriems | |
vienerius | dvejus | trejus | ketverius | penkerius | |
vieneriais | dvejais | trejais | ketveriais | penkeriais | |
vieneriuose | dvejuose | trejuose | ketveriuose | penkeriuose | |
6 | 7 | 8 | 9 | ||
šešeri | septyneri | aštuoneri | devyneri | ||
šešerių | septynerių | aštuonerių | devynerių | ||
šešeriems | septyneriems | aštuoneriems | devyneriems | ||
šešerius | septynerius | aštuonerius | devynerius | ||
šešeriais | septyneriais | aštuoneriais | devyneriais | ||
šešeriuose | septyneriuose | aštuoneriuose | devyneriuose | ||
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
vienerios | dvejos | trejos | ketverios | penkerios | |
vienerių | dvejų | trejų | ketverių | penkerių | |
vienerioms | dvejoms | trejoms | ketverioms | penkerioms | |
vienerias | dvejas | trejas | ketverias | penkerias | |
vieneriomis | dvejomis | trejomis | ketveriomis | penkeriomis | |
vieneriose | dvejose | trejose | ketveriose | penkeriose | |
6 | 7 | 8 | 9 | ||
šešerios | septynerios | aštuonerios | devynerios | ||
šešerių | septynerių | aštuonerių | devynerių | ||
šešerioms | septynerioms | aštuonerioms | devynerioms | ||
šešerias | septynerias | aštuonerias | devynerias | ||
šešeriomis | septyneriomis | aštuoneriomis | devyneriomis | ||
šešeriose | septyneriose | aštuoneriose | devyneriose |
序数詞
[1 | pirmas | pirma |
---|---|---|
2 | antras | antra |
3 | trečias | trečia |
4 | ketvirtas | ketvirta |
5 | penktas | penkta |
6 | šeštas | šešta |
7 | septintas | septinta |
8 | aštuntas | aštunta |
9 | devintas | devinta |
10 | dešimtas | dešimta |
11 | vienuoliktas | vienuolikta |
12 | dvyliktas | dvylikta |
13 | tryliktas | trylikta |
14 | keturioliktas | keturiolikta |
15 | penkioliktas | penkiolikta |
16 | šešioliktas | šešiolikta |
17 | septynioliktas | septyniolikta |
18 | aštuonioliktas | aštuoniolikta |
19 | devynioliktas | devyniolikta |
20 | dvidešimtas | dvidešimta |
21
例 ・- 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (pirmas / pirma)
- → dvidešimt pirmas / dvidešimt pirma
- 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (antras / antra)
- → trisdešimt antras / trisdešimt antra
- 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trečias / trečia)
- → keturiasdešimt trečias / keturiasdešimt trečia
- 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (ketvirtas / ketvirta)
- → penkiasdešimt ketvirtas / penkiasdešimt ketvirta
- 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devintas / devinta)
- → devyniasdešimt devintas / devyniasdešimt devinta
数詞 と関連 する副詞
[dviese | |
trise | 3 |
keturiese | 4 |
penkiese | 5 |
šešiese | 6 |
septyniese | 7 |
aštuoniese | 8 |
devyniese | 9 |
keliese |
例 ・ "Ėjome dviese." (〔私 たちは〕2人 で行 きます)- "Jie buvo trise atėję." (
彼 らは3人 でやって来 た) - "Jie keturiese tai padarė." (
彼 らはそれを4人 で行 った) - "Jie vaikščiojo penkiese." (
彼 らは5人 で歩 いた) - "Keliese dirbate?" (〔あなた
方 は〕何人 で働 いていますか?) - "Dirbame šešiese." (〔
私 たちは〕6人 で働 いています)
前置詞
[後 に属 格 が続 く前置詞
[- ant 〈…の
上 に〉- ant kalno 〈
山 の上 に〉
- ant kalno 〈
- anot 〈…によれば〉
- iki 〈…まで〉
- iki pasimatymo 〈また
出会 う時 まで〉
- iki pasimatymo 〈また
- iš 〈…から〉
- nuo 〈…から〉
- nuo nakties 〈
夜 から〉
- nuo nakties 〈
- pasak 〈…によれば〉
- po 〈…の
後 に〉- po lietaus 〈
雨 の後 〉
- po lietaus 〈
- prie 〈…のそばに〉
- prie namo 〈
家 のそばに〉
- prie namo 〈
- šalia 〈…の
隣 りに〉 - tarp 〈…の
間 に〉 - už 〈…の
後 ろに〉;〈…の向 こう側 に〉- už lango 〈
窓 の向 こう側 に〉
- už lango 〈
後 に対格 が続 く前置詞
[- apie 〈…について〉
- apie namą 〈
家 について〉
- apie namą 〈
- aplink 〈…の
周 りに〉- aplink bokštą 〈
塔 の周 りに〉
- aplink bokštą 〈
- į 〈…へ〉
- į viršų 〈
上 へ〉
- į viršų 〈
- pas 〈…の
許 へ〉- pas motiną 〈
母 の許 へ〉
- pas motiną 〈
- per 〈…を
通 って〉; 〈…中 〉- per naktį 〈
夜 通 し〉
- per naktį 〈
- po 〈…
中 を(あちこち)〉- po Lietuvą 〈リトアニア
中 を〉
- po Lietuvą 〈リトアニア
- prieš 〈…の
前 に〉- prieš parduotuvę 〈
店 の前 に〉
- prieš parduotuvę 〈
- pro 〈…を
通 って〉- pro duris 〈ドアを
通 って〉
- pro duris 〈ドアを
- už 〈…のために〉
- už tėvynę 〈
祖国 のために〉
- už tėvynę 〈
後 に具 格 が続 く前置詞
[接続詞
[リトアニア
- ar -
文頭 に置 かれる場合 は諾否 疑問 文 を表 す(「…ですか」)。選択 を表 すこともある(arbaと同様 )。 - arba -
複数 の中 からの選択 を表 す(「…か…」「または」「あるいは」) - bet -
逆接 を表 す(「…が」「しかし」) - ir -
並列 を表 す(「と」「および」) - jei -
仮定 を表 す(「もし」) - jeigu -
仮定 を表 す(「もし」) - kad -
名詞 節 を表 す(「…ということ」) - kadangi -
原因 、理由 を表 す(「なぜなら」) - kol - (「…まで」)
- nes -
原因 、理由 を表 す(「なぜなら」) - tačiau -
逆接 を表 す(「しかし」)
他 言語 との関係
[リトアニア
また、リトアニア
その
また
表現
[- リトアニア: Lietuva
- リトアニア
人 : [男性 形 ]lietuvis ([lĭetuvis]), [女性 形 ]lietuvė - リトアニア
語 で: lietuviškai ([lĭetuviʃkaĭ]) 日本 : Japonija日本人 : [男性 形 ]japonas, [女性 形 ]japonė日本語 で: japoniškai- こんにちは(くだけた
表現 ): Labas. ([lābas]) - おはようございます: Labas rytas.
- こんにちは(
丁寧 な表現 ): Laba diena. - こんばんは: Labas vakaras.
- さようなら(くだけた
表現 ): Iki. ([iki]) - さようなら(
丁寧 な表現 ): Viso gero. - どうぞ: prašau ([praʃaŭ])
- ありがとうございます: ačiū ([ātʃiū])
- それ: [
男性 形 ]tas, [女性 形 ]ta - いくらですか?: Kiek kainuoja? ([kĭek kainuoja])
- はい: taip ([taĭp])
- いいえ: ne ("ne")
- ごめんなさい: atsiprašau ([atsipraʃaŭ])
- (
私 は)わかりません: nesuprantu ([nesuprantu]) - あなたは
英語 を話 すことができますか?: (Ar) Kalbate angliškai? ([/ar/ kalbate āngliʃkaĭ ?]) - あなたは
日本語 を話 すことができますか?: (Ar) Kalbate japoniškai? 私 は日本 から来 ました: Aš iš Japonijos.- …は
何処 ですか?: Kur yra …? ([kur īra?])
脚注
[- ^
欧州 委員 会 (2021年 12月 ). Europeans and their Languages - Special Eurobarometer (PDF) (Report). ここに挙 げた数字 は欧州 委員 会 によって2005年 11月、12月に実施 された言語 調査 に基 づいている。同 調査 は15歳 以上 のものを対象 としており、当時 のリトアニアの該当 人口 は2,803,661人 で(12頁 )、リトアニア母語 話者 率 88%(2頁 )より算出 。Ethnologueのデータによれば全 世界 での話者 人口 は3,130,970人 (1998年 )となっている([1])参照 。 - ^ Ethnologue.com,
閲覧 日 : 2018/05/07 - ^ Ethnologue.com, Also Spoken In:の
項 より。閲覧 日 : 2018/05/07 - ^ Girdenis & Zinkevičius 1966.
- ^
村田 郁夫 1992, p. 762. - ^ Laigonaitė 1958, pp. 82–83.
- ^
小坂 隆一 (2009年 11月20日 ). “11月20日 (金 )”. ポルトガル駅 カフェ. 2015年 9月 19日 時点 のオリジナルよりアーカイブ。2016年 10月 9日 閲覧 。 - ^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/20#grammar_309
- ^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/20#grammar_310
- ^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, pp. 191, 313.
- ^ Valeckienė 1998, p. 146.
- ^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, p. 191.
- ^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, pp. 148, 313.
- ^ Kuri įvardžio „pats“ kilmininko forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
- ^ a b c Rimkutė 2011.
- ^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/40#grammar_337
- ^
櫻井 映子 2007, p. 68. - ^ a b
櫻井 映子 2004, p. 130. - ^
櫻井 映子 2004, p. 144. - ^ Kristijonas Donelaitis. Metai.
- ^ a b Klimas 1987.
- ^ Vaičiulytė-Romančuk 2006, pp. 187–188.
- ^
小坂 隆一 (2009年 6月 19日 ). “6月19日 (金 )”. ポルトガル駅 カフェ. 2016年 3月 4日 時点 のオリジナルよりアーカイブ。2016年 10月 9日 閲覧 。 - ^ “アーカイブされたコピー”. 2012
年 2月 6日 時点 のオリジナルよりアーカイブ。2016年 2月 6日 閲覧 。
参考 文献
[リトアニア
- Girdenis, Alexas; Zinkevičius, Zigmas (1966). “Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos”. Kalbotyra (Slavistica Vilnensis) 14: 139–147. ISSN 1392-1517.
- Laigonaitė, A. (1958). “Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės supratimo”. Kalbotyra 1: 71–100 .
- Rimkutė, Erika (2011). “Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė”. Kalbos kultūra (Lietuvių kalbos institutas) 84: 184–201 .
- Valeckienė, Adelė (1998). Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5420014122
- Klimas, Antanas (1987). “The Lithuanian Participles: Their System and Functions”. Lituanus 33 (1). ISSN 0024-5089 2016
年 10月 9日 閲覧 。. - Ramonienė, Meilutė; Pribušauskaitė, Joana (2008). Practical Grammar of Lithuanian. trans. Dainora V. Kupčinskas. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 9789955231493
櫻井 映子 「リトアニア語 とロシア語 の分詞 の時間 表現 :バルト・スラヴ語 の比較 対照 論 的 観点 から」『国際 開発 研究 フォーラム』第 26巻 、2004年 。櫻井 映子 『ニューエクスプレス リトアニア語 』白水 社 、2007年 。ISBN 9784560067871。村田 郁夫 著 「リトアニア語 」、亀井 孝 、河野 六郎 、千野 栄一 編 編 『言語 学 大 辞典 』 4巻 、三省堂 、1992年 。ISBN 4-385-15212-8。
ポーランド
- Vaičiulytė-Romančuk, Ona (2006). Gramatyka języka litewskiego: Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami. Warszawa: Ex Libris Galeria Polskiej Książki Sp. z o.o. ISBN 83-89913-18-6. NCID BB13993640
辞書
[- リトアニア
語 辞書
- Norkaitienė, Milda, Rita Šepetytė, and Zita Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955000627
- リトアニア・
英語 辞書
- Piesarskas, Bronius, and Bronius Svecevičius. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2009. ISBN 9986465567
- (
兼 英語 ・リトアニア語 辞書 ) Martsinkyavitshute, Victoria. Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books, 2012. ISBN 978-0-7818-0151-5
英語 ・リトアニア語 辞書
- Svecevičius, Bronius. Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2004. ISBN 9986465516
- リトアニア・
日本語 辞書
- Zykas, Aurelijus. "Internetinis japonų-lietuvių kalbų žodynas". Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016. ISBN 9786094671722
村田 郁夫 『リトアニア語 基礎 1500語 』第 2版 、大学 書林 、2003年 。ISBN 4-475-01112-4
漢字 ・リトアニア語 辞書
- Švambarytė, Dalia. Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodynas〔
漢 リ字典 〕. Vilnius: Alma Littera, 2002. ISBN 9955-08-130-9
- オンライン
辞書
- Lietuvių Anglų žodynas - リトアニア・
英語 - Anglų Lietuvių žodynas -
英 ・リトアニア語 - Dictionaric - dictionnaire en ligne -
仏 ・リトアニア語 、リトアニア・仏語